Tyrimas apie Valstybės atkūrimo šimtmečio šventimą
„Kantar TNS“ atlikto tyrimo duomenimis, valstybės atkūrimo šimtmečio šventimas vertinamas itin pozityviai – beveik 9 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad šimtmetis švęstas sėkmingai.
Šimtmečio metais vykę daugiau nei tūkstantis renginių visoje Lietuvoje ir užsienio šalyse skatino pilietiškumą ir aktyvesnį įsitraukimą į savanorystės veiklas, ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų dalis, kurie Valstybės atkūrimo dieną laiko svarbia sau asmeniškai.
Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Premjeras Saulius Skvernelis. Jame buvo pristatyti įgyvendinti šimtmečio programos projektai bei atliktas šimtmečio šventimo vertinimo tyrimas.
Atliktas tyrimas parodė, kad reikšmingai išaugo gyventojų, laikančių Lietuvos valstybės atkūrimo dieną svarbia jiems asmeniškai ir jų artimiems žmonėms, dalis. Didžiausias augimas fiksuotas jaunimo grupėje (iki 25 metų) – nuo 58 iki 77 proc.
Apskritai asmeninė svarba išaugo 9–13 proc. (nuo 60 iki 69 proc. asmeniškai sau ir nuo 51 iki 69 proc. žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame). Vasario 16 – oji pagal asmeninę svarbą užima trečią vietą po Kalėdų ir Velykų.
Valstybės atkūrimo šimtmetį dauguma gyventojų šventė su savo šeimos nariais, draugais, dalyvavo šventiniuose renginiuose. Pusė respondentų (50 proc.) nurodė, jog jie savo iniciatyva artimoje aplinkoje organizavo šimtmečiui skirtas veiklas.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma (99 proc.) yra girdėję apie šimtmetį. Pastebimas ir ženkliai išaugęs šimtmečio renginių žinomumas – 2017 m. bent vieną iš renginių žinojo 78 proc. apklaustųjų, 2018 m. pavasarį – 83 proc., o gruodžio mėnesį – 95 proc. Šimtmečio logotipo žinomumas pasiekė net 98 proc.
Geriausiai žinomi šimtmečio renginiai: „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, Vasario 16-osios renginiai, šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos..“, šimtmečio laužai Lietuvos pajūryje, simboliniai laužai Vilniaus Gedimino prospekte, eitynės „Valstybingumo keliu“, „Gloria Lietuvai“ ir kt.
Vertinant šimtmečiui skirtus projektus, apklausoje išsiskyrė savanorystės skatinimo projektas „Šimtmečio dovanos“, apie kurį girdėjo 72 proc. apklaustųjų, iš kurių 26 proc. įvardijo, kad būtent šis projektas juos paskatino savanoriauti.
Lietuvos vardas buvo girdimas ir užsienio šalyse. Bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros institutu, vyko daugiau nei 100 renginių užsienyje, pristatančių mūsų šalies kultūrą, meną ir pasiekimus.
Šimtmečio metai pasižymėjo ir unikaliais tarptautiniais kultūros projektais. 2018 m. balandžio 7-13 d. Lietuva kartu su Estija ir Latvija dalyvavo Londono knygų mugės specialioje „Market focus“ programoje. 2018 m. balandžio 9 d. garsiajame Orsė muziejuje Paryžiuje Baltijos šalių prezidentai atidarė „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ parodą.
Tyrimo duomenimis, per pastarąjį pusmetį ženkliai pagerėjo teisingai identifikuojant valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo datas – 60 proc. apklaustųjų nurodė, jog Vasario 16-oji yra valstybės atkūrimo diena, o 28 proc. teigė, kad tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Pavasarį šis rodiklis siekė 53 ir 36 proc.
Informacija apie šimtmetį ir jo renginius daugiausiai žmonių pasiekė (70 proc.) radijo ir televizijos pagalba. Antroje vietoje – interneto portalai (53 proc.), trečioje – spauda (43 proc.), ketvirtoje – socialinės medijos (35 proc.).
Informacija apie šimtmetį gyventojus ne tik pasiekė, bet buvo pateikiama jiems priimtinesne forma – 68 proc. respondentų pateiktą informaciją apie šimtmetį vertino kaip aiškesnę. 2017 m. tokių buvo tik 27 proc. Šimtmečiui skirtoje svetainėje apsilankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų iš 190 pasaulio šalių.
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 3 d.
