2 kovo, 2017

Tyrimas: dainuojantys pliušiniai meškučiai nuodija aplinką buitinių atliekų sąvartynuose

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Nemaža to, kone kas antras mano, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos. Tokius faktus atskleidė reprezentatyvi gyventojų apklausa. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) atstovai teigia, jog į buitinių atliekų sąvartynus patekęs kažkada dainavęs pliušinis meškutis su baterijomis viduje yra lygiai toks pats kenksmingas aplinkai kiek mikrobangų krosnelės ar kita elektroninė buitinė technika. Elektroniniai žaislai turi būti išmetami į specialius elektronikos atliekų konteinerius saugiam perdirbimui ar sutvarkymui.

EPA direktorius Linas Ivanauskas, komentuodamas gyventojų apklausos rezultatus teigė, jog net 20 proc. gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog jiems ar jų šeimos nariams pernai teko išmesti elektroninius žaislus į buitinių atliekų konteinerius. 74 proc. respondentų teigė, jog taip nebuvo, 6 proc. – pasirinko atsakymą „sunku pasakyti“. „Jeigu kalbama apie įprastus buitinius prietaisus – plaukų džiovintuvus, barzdaskutes, virtuvinius kombainus ar elektrinius virdulius, gyventojams dažniausiai nebekyla klausimų, kad jie turi būti išmetami į specialius konteinerius tolimesniam perdirbimui ar saugiam sutvarkymui. Taip pat retai kam šautų į galvą prie buitinių atliekų konteinerių pastatyti nebenaudojamą skalbyklę ar šaldytuvą. Visgi išmetant žaislus, gali būti pamiršta, kad juose yra elektronikos ir kad pliušinis žaisliukas turi keliauti į specialius konteinerius elektronikos, o ne buities atliekoms“, – teigia EPA atstovas. Jis atkreipia dėmesį, kad elektroniniai žaislai populiariausi tarp tų šeimų, kuriose auginamų vaikų amžius neviršija iki 8–10 metų. Jeigu būtų vertinama, kiek elektroninių žaislų kartu su buitinėmis atliekomis iškeliauja būtent iš tokių šeimų namų, skaičiai, tikėtina, būtų dar labiau šokiruojantys.

Pasak L. Ivanausko, kalbėti apie išmetamų elektroninių žaislų tinkamą sutvarkymą labai svarbu dar ir dėl to, kad jie gali būti išmetami kartu su panaudotomis baterijomis. Net 44 proc. respondentų teigė, jog elektroniniai žaislai į buities atliekų konteinerius galėjo būti išmesti su juose buvusiomis baterijomis ir tik 37 proc. teigė, jos buvo išimtos. „Baterijų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio ir t. t. Baterijos nėra kenksmingos jas tinkamai naudojant, tačiau išmetus jas į buitinių atliekų konteinerius ar tiesiog į aplinką, jos irdamos kelia rimtą grėsmę gamtai bei žmonių sveikatai. Minėti elementai ištekėję gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, pažeisti gyvūnų odą. Kitas dalykas – prasiskverbusios į gruntą nuodingos medžiagos per vandenį sugrįžta žmonėms, o pastarosios padidina onkologinių susirgimų riziką“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Jis teigia, jog asociacijos nariai – elektronikos gamintojai ir platintojai – finansuoja elektronikos atliekų, panaudotų baterijų sutvarkymą. Pernai EPA sutvarkė 45,6 tonų panaudotų baterijų. „Visoje Lietuvoje yra įrengta daugiau kaip 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų. Jas galima rasti prekybos centruose, technikos parduotuvėse, Lietuvos pašto skyriuose, bibliotekose, mokyklose, darželiuose ir degalinėse. Į šiuos konteinerius galima mesti visą smulkiąją nebenaudojamą elektroniką, dujošvytes, ekonomines ir kitokias lempas, panaudotas baterijas ir t. t.“, – pasakoja EPA vadovas Linas Ivanauskas. Tuo tarpu norintys išmesti didelius ir daug sveriančius nebenaudojamus ar sugedusius elektronikos įrenginius, pavyzdžiui, skalbykles, šaldytuvus, televizorius ir pan. taip pat neturėtų to laikyti galvos skausmu. Paskambinus telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete http://bit.ly/atlieku-tvarkymas atliekas nemokamai išvežti iš namų atvyksta EPA surinkėjai.

Kur arčiausiai yra elektronikos atliekų surinkimo vietos taip pat galima lengvai sužinoti ir parsisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę „Rūšiuoklis“. Ją „Android“ operacinės sistemos naudotojams parsisiųsti galima iš „Google Play“ elektroninės parduotuvės.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2017 m. vasario 10–15 dienomis, jos metu apklausta 1000 gyventojų iš visos Lietuvos.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos