Tyrimas: labiausiai Lietuvos gyventojus neramina augančios pragyvenimo išlaidos

Dėl augančių pragyvenimo išlaidų iš visų europiečių labiausiai baiminasi Lietuvos gyventojai – šis veiksnys jaudina kone pusę (44 proc.) lietuvių. Jie taip pat atsargiau nei kitų šalių gyventojai leidžia pinigus, o lyginant su praėjusiais metais optimistiškai ekonomikos augimą vertinančių Lietuvos gyventojų sumažėjo 15 proc. Tokius rezultatus atskleidžia Centrinės ir Rytų Europos mastu atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Tyrimas atliktas Europos valstybėse, kuriose IPF veiklą vykdo „Provident“ vardu – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lietuvoje bei Bulgarijoje. Apklausą atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „GfK“ padalinys Didžiojoje Britanijoje.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 44 proc. respondentų iš Lietuvos labiausiai nerimauja dėl augančių pragyvenimo išlaidų, nors pernai tokių buvo vos trečdalis (31 proc.). Be to, kas penktam (22 proc.) mūsų šalies gyventojui šiemet nerimą kelia pajamų trūkumas, dešimtadaliui (10 proc.) – išlaidos sveikatos paslaugoms.

Nors bendrai europiečiai taip pat labiausiai nerimauja dėl augančių pragyvenimo išlaidų, tačiau tokių yra gerokai mažiau nei Lietuvoje – vidurkis apklaustose šalyse siekia 36 proc. Pavyzdžiui, kitų šalių gyventojai baiminasi ir dėl kitokių veiksnių: respondentai iš Čekijos labiausiai nerimaujama dėl imigrantų, tokių yra beveik penktadalis (22 proc.), Bulgarijoje ketvirtadaliui (25 proc.) apklaustųjų labiausiai nerimą kelia nedarbas.

Respondentai iš Lietuvos kaip svarbiausią augančių pragyvenimo išlaidų priežastį mato dideles maisto kainas.  „Susirūpinimą dėl išaugusių maisto kainų jaučia daugiau nei penktadalis respondentų, pernai šis rodiklis siekė tik 8 proc. Prieš metus ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos respondentų aktualiausia augančių pragyvenimo išlaidų priežastimi įvardino komunalines paslaugas“, – tyrimo rezultatus komentuoja Laura Ligutė, įmonės „Provident finansai“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė.

Be to, iš tyrimo rezultatų matyti, jog iš visų europiečių Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti pragyvenimo standartais – bendrai Europoje tokių yra tik 14 proc., o Lietuvoje net 37 proc. Tikėtina, kad dėl to mūsų tautiečiai ir išlaidauja atsargiausiai – per pastaruosius 12 mėnesių, net du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų iš Lietuvos labiau nei anksčiau varžė savo kasdienes išlaidas.

Šiemet pastebimas ir mūsų tautiečių nusivylimas Lietuvos ekonomine situacija – kad pastaroji blogės mano trečdalis respondentų. Ekonominės situacijos pagerėjimu pernai dar tikėjo 38 proc. Lietuvos respondentų, šiandien jų gretos ženkliai mažesnės ir siekia vos ketvirtadalį (23 proc.) apklaustųjų. Kitose Europos šalyse vyrauja panašios nuotaikos, tačiau savo optimizmu išsiskiria Rumunija, kurioje net 45 proc. respondentų tiki ekonomikos augimu. Lenkijoje priešingai – beveik pusė (43 proc.) apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai.

Pasak kompanijos „Provident Finansai“ atstovės, nors Lietuvos gyventojai palyginti su praėjusiais metais ne taip optimistiškai vertina šalies ekonomiką ir pragyvenimo standartus, kalbėdami apie asmeninę finansinę padėtį jie pozityvesni. „Kad per ateinančius metus asmeninė finansinė padėtis pagerės, tiki daugiau nei pusė apklaustų tautiečių. Šio pagerėjimo priežastimi daugelis respondentų nurodo padidėsiantį atlyginimą, o kas penktas mano, jog daugiau pinigų turės dėl naujo darbo“, – kalba L.Ligutė.

Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovo-balandžio mėnesiais, dalyvavo 9220 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 513 respondentų.