Tyrimas: lietuviai neskuba atsisveikinti su nereikalingais daiktais
Keičiantis metų laikams natūraliai kyla noras atsinaujinti, tačiau dažnam mūsų vis dar sunkiai sekasi išsiskirti su senais baldais, indais, kilimais ar kitais sentimentaliais daiktais. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad net 56 proc. gyventojų savo namuose yra sukaupę nenaudojamų daiktų, mat jais atsikratyti neleidžia mintis: „O gal prireiks ateityje?“.
„Be to, sulig šiltuoju metų laiku prasideda ir remontų sezonas, kuomet šalia konteinerių ima dygti statybinių atliekų krūvos, paliekami seni langų rėmai, durys ir kitos namų buityje susidarančios atliekos. O toks vaizdas tikrai nepuošia mūsų gyvenamosios aplinkos. Tuo tarpu tikimybė, kad kai kurių daiktų galbūt visgi prireiks ateityje – labai menka“, – sakė ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas.
Ką priima nemokamai?
Didžioji dalis – net 69 proc. dalyvavusiųjų apklausoje – teigė žinantys apie galimybę didžiąsias atliekas išvežti į specialias aikšteles. Tačiau, kaip paaiškėjo, ja pasinaudoja tik 28 proc. respondentų. Dar 41 proc. apie tai žino, tačiau jiems ne visada yra aišku, kiek ir kokių atliekų galima vežti, ar reikia už atliekų palikimą mokėti ir t. t.
„Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai yra priimamos ne tik antrinės žaliavos, bet ir baldai, padangos, dviračiai, sena buitinė technika ir kitos atliekos. Taip pat galima priduoti ir buityje susidarančias pavojingas atliekas – akumuliatorius, gyvsidabrio turinčias atliekas, baterijas ir galvaninius elementus“, – paaiškino S. Urbonas.
Neatidėliokite!
Net 39 proc. apklaustųjų prisipažino, kad nereikalingi daiktai jų namuose kaupiasi dėl pačios paprasčiausios priežasties – juos tiesiog gaila išmesti. Paradoksalu, tačiau daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų visgi sutiko, jog atsikratę nebenaudojamų daiktų iš tiesų jaustų palengvėjimą.
Pasak S. Urbono, kaltės jausmo galima išvengti ir nereikalingus, tačiau tinkamus naudoti, nesulūžusius, daiktus galima atiduoti, paaukoti labdarai ar netgi perparduoti.
„Nemaža dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad iš tikrųjų svarsto tokią galimybę, tačiau tam neprisiruošia ir vis atidėlioja. Taigi, svarbiausia – imti ir padaryti, kad buityje nebereikalingi daiktai neužimtų papildomos vietos namuose“, – pabrėžė S. Urbonas.
Vežti patiems nebūtina
Dar viena problema, su kuria susiduria jau nusprendusieji atsikratyti turimomis didelių matmenų atliekomis, yra jų transportavimas.
„Tai atsispindi ir apklausos rezultatuose, kadangi norint patiems pervežti, pavyzdžiui, kelių metrų aukščio spintą ar didelį kiekį statybinių atliekų iš tiesų gali kilti sunkumų. Sprendžiant šią problemą, Vilniaus mieste yra siūloma ir stambiųjų atliekų išnešimo, patalpų sutvarkymo paslauga. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir nekyla jokių papildomų nepatogumų, o namai atlaisvėja nuo atitarnavusių, morališkai pasenusių daiktų“, – tikino „Ecoservice“ vadovas.
S. Urbono nuomone, labiausiai situaciją blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kuomet įvairios didelių matmenų atliekos yra paliekamos šalia konteinerių arba vežamos į nuošalesnes vietas vietoj to, kad būtų pristatomos į specialias jų surinkimo vietas.
„Praėjusiais metais įgyvendinta prevencinė stebėjimo kamerų akcija iš tiesų davė vaisių. Pavyko užfiksuoti nelegalius šiukšlintojus, apie kuriuos kaipmat buvo informuojami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, taip pat šalia stebimų konteinerių sumažėjo užterštumas. Taigi galima daryti prielaidą, kad tai paskatino žmones į atliekų tvarkymą žiūrėti šiek tiek atsakingiau“, – pastebėjo S. Urbonas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Išsamesnę informaciją apie jų darbo laiką ir kokios atliekos ten yra priimamos gyventojai gali rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybės tinklapiuose.
„Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė yra įsikūrusi adresu Gariūnų g. 71, Vilniuje. Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje.
Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
