Tyrimas: per karščiausią Europoje 2022 m. vasarą karštis nužudė 61 tūkst. žmonių

Per karščiausią Europoje vasarą pernai dėl karščio mirė daugiau nei 61 tūkst. žmonių, sakoma pirmadienį paskelbtame tyrime ir raginama dėti daugiau pastangų siekiant apsisaugoti nuo dar pražūtingesnių karščio bangų, kurių tikimasi ateinančiais metais.

Sparčiausiai šylantis žemynas 2022 m. išgyveno karščiausią visų laikų vasarą, šalis užplūdo alpinančio karščio bangos, alino pasėlius naikinančios sausros ir niokojantys miškų gaisrai.

Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostat pranešė apie neįprastai didelį perteklinį mirčių skaičių vasarą. Tyrėjų komanda ištyrė 2015–2022 m. temperatūros ir mirtingumo duomenis 823-uose regionuose 35-iose Europos šalyse, turinčiose iš viso 543 mln. gyventojų.

Remiantis žurnale „Nature Medicine“ paskelbtu tyrimu, apskaičiuota, kad nuo praėjusių metų gegužės 30 d. iki rugsėjo 4 d. 61 672 mirtys buvo susijusios su karščiu. Vien ypač intensyvi liepos 18–24 d. karščio banga sukėlė daugiau nei 11 600 mirčių, sakoma tyrime ir priduriama, jog tai labai didelis mirčių skaičius.

Dauguma mirusiųjų buvo vyresni nei 80 metų žmonės, teigiama tyrime. Maždaug 63 proc. mirusiųjų nuo karščio buvo moterys.

Ankstesni tyrimai parodė, kad Europa šyla dvigubai sparčiau nei pasaulio vidurkis. Nuo XIX a. vidurio pasaulio vidutinė temperatūra pakilo beveik 1,2 laipsnio, tačiau Europoje pernai buvo maždaug 2,3 laipsnio Celsijaus šilčiau nei ikipramoniniais laikais.