Ugdymo specialistai: „Nuslopinę vaiko norą dūkti atimsite jo susidomėjimą sportu“

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis – vaikų fizinis pajėgumas šiandien yra visu balu žemesnis nei prieš dešimtmetį. Visuomenėje vyrauja nuostata, kad tokius rezultatus lemia vaikų laisvalaikis prie išmaniųjų įrenginių, tačiau specialistai su tuo nesutinka. Kūno kultūros ugdymo priemonių kūrėjos Laima Buliuolienė ir Irina Klizienė įsitikinusios – pagerinti vaikų fizinį pajėgumą reikia nekaltinant technologijų, o ugdant holistinį požiūrį ir vaikų savimonę.

Dėmesys savimonės ugdymui

Europoje visuminis požiūris į fizinį aktyvumą turi kur kas ilgiau gyvuojančias tradicijas, nei Lietuvoje. Šiuo metu šalyje jaučiamas sveikos gyvensenos idėjų pakylėjimas, tačiau prestižinio BELMA apdovanojimo sulaukusio „Šviesos“ mokymosi priemonių komplekto „Kūno kultūra 2“ bendraautorių teigimu, dėmesio holistinio požiūrio formavimui skiriame nepakankamai.

„Šiandien daug kalbama apie fizinį aktyvumą, esame skatinami sportuoti, nes sportas – sveikata. Tačiau neatsakome į klausimus, kam to reikia, kodėl turime daugiau judėti, kaip turime taisyklingai vaikščioti, kvėpuoti. Mes užmirštame vaikams paaiškinti apie fizinio aktyvumo visuminę naudą, jie nežino kodėl reikia sportuoti, o iš nežinomybės dažnai kyla nenoras užsiimti aktyvia veikla. Su vaikais reikia kalbėtis ir ugdyti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą nuo pat mažens“, – teigia ugdymo specialistė – pradinių klasių mokytoja metodininkė L. Buliuolienė.

Veikia ne tik fizinę savijautą

Holistiniu požiūriu, fizinis aktyvumas padeda ne tik geriau jaustis fiziškai, bet ir psichologiškai, emociškai. Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. I. Klizienės teigimu, užsiimdami įdomia fizine veikla, vaikai pasiekia aukštesnius mokymosi rezultatus ir ugdo savo charakterį.

„Kuo vaikai daugiau juda, tuo daugiau smegenys pasisavina deguonies. Tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp fizinio aktyvumo ir mokymosi pasiekimų – po kūno kultūros pamokų vaikai demonstruodavo geresnius rezultatus kitose tą dieną vykstančiose pamokose. Taip pat pastebima, kad fiziškai aktyvūs vaikai pasižymi geresne koncentracija, ištverme, gebėjimu priimti sprendimus ir mokėjimu veikti komandoje“, – pasakoja doc. dr. I. Klizienė, kurios įžvalgos drauge su kolegų iš KTU ką tik buvo publikuotos ir viename svarbiausių mokslinių Europos švietimo leidinių „European Journal of Contemporary Education“.

Specialisčių manymu, būtent dėl šios priežasties labai svarbu mokyklose diegti integruotą požiūrį į kūno kultūros pamokas.

„Tarpdiscipliniškumas ir galimybė jungti skirtingų sričių žinias skatina visapusišką vaikų domėjimąsi aplinka. Todėl ir „Kūno kultūra“ vadovėliuose raginame fizinį lavinimą integruoti ir į kitas pamokas. Per matematiką vaikai gali mokytis skaičiuoti pulsą, o per muziką – lavinti ritmą ir žygiavimą. Visai nesvarbu ar tai lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, ar matematika – kūno kultūros galima rasti bet kurioje pamokoje“, – sako L. Buliuolienė.

Nusiteikimą perima iš aplinkos

Pasak specialisčių, teigiamu postūmiu gerinant vaikų fizinio aktyvumo rodiklius turėtų būti tiek tėvai, tiek mokytojai, mat aplinkos požiūris turi didelę reikšmę vaikų nusiteikimui judėti.

„Autoritetais vaikams dažniausiai tampa šeimos nariai ir mokytojai. Namie ir mokykloje puoselėjamas požiūris bei vertybės perduodamos vaikams, todėl labai svarbu rodyti teigiamą pavyzdį ir patiems neslopinti vaiko noro dūkti, bėgti ar šokinėti. Suaugę neretai numoja ranka į aktyvesnę fizinę veiklą ir yra linkę drausminti vaikus už neramų elgesį, bet mažieji kitaip negali, jų tokia prigimtis“, – įsitikinusi L. Buliuolienė.

Ugdymo specialistė priduria, kad norint tapti pavyzdžiu vaikams, nebūtina aktyviai užsiimti fizine veikla, mažuosius galima sudominti varžybų stebėjimu ar įdomiais faktais apie sportą: „Jeigu šeima per televiziją stebi amerikietišką futbolą, kriketą ar beisbolą, vaikams galima paaiškinti, kad čia tokio sporto tradicijų nėra, bet pas mus populiarios kitos sporto šakos. Lietuva tituluojama krepšinio šalimi, tad kodėl į rungtynes nenusivedus ir vaikų?“

Ugdymo priemonių bendraautorės sako, kad šiuolaikiniams vaikams senoviniai ratelių žaidimai per kūno kultūros pamokas jau nebeįdomūs. Norint sudominti mokinius fiziniu aktyvumu, specialistės pataria išlipti iš įprastų ir nuobodžių pamokų rėmų.

„Pakeitus požiūrį, kiekvieną seną žaidimą galėsime pakeisti ir paversti šiuolaikišku – taip vaikai per kūno kultūros pamokas nenuobodžiaus. Jeigu vieną pamoką pradėjote nuo rikiuotės, kitą pradėkite nuo galvosūkio. Jeigu visuomenėje populiarėja įvairūs bėgimai – suorganizuokite panašią veiklą mokykloje. Kūrybiškos ir kitokios pamokos yra nemenkas iššūkis mokytojui, bet tai – mūsų pareiga“, – įsitikinusios vadovėlių kūrėjos.