Ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė: „Aš myliu šį darbą…“
Vilniečiai, kurių namuose kilo gaisras, ir net policijos pareigūnai, atvykę į nelaimės vietą, neretai nustemba, kai į pagalbą kartu su ugniagesiais atvyksta ir moteris. Tai vienintelė sostinėje dirbanti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė. 23-ejų metų mergina atlieka tą patį, ką ir vyrai – su kvėpavimo organų apsaugos aparatu eina į degančias ir dūmų pilnas patalpas, ieško nukentėjusiųjų, lipa ant stogo, važiuoja į autoavarijų vietas padėti išlaisvinti automobiliuose prispaustus žmones ir kt.
Šioje komandoje Irmantė dirba dvejus metus. Pasak 6-osios komandos viršininko Giedriaus Ruočkaus, ne kiekvienas vyras gali jai prilygti. „Ir jokių verkšlenimų nesu iš jos girdėjęs, – sakė jis. – Vertiname Irmantę labai gerai. Ji prisitaiko ir prie fizinio krūvio, ir prie darbo organizavimo gaisruose.“
Prieš dvejus metus I. Baranauskaitė baigė Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir pradėjo dirbti 6-ojoje komandoje. Jos kolegomis tapo Stipriausio ugniagesio varžybų nugalėtojai, vieni stipriausių pasaulyje ugniagesių Laurynas Urbonavičius ir Mindaugas Valaitis. Anksčiau nesportavusi mergina, buvusi šokėja, taip pat nutarė išbandyti jėgas šiame sporte. Pirmiausia keletą kartų dalyvavo Vilniuje surengtose Stipriausio ugniagesio varžybose, o vėliau nepabijojo jėgų išbandyti ir Europos čempionatuose. Pernai rugsėjį Strasbūre, Prancūzijoje, vykusiame 6-ajame Europos „Firefighter Combat Challange“ (FCC) čempionate tiek mišrios tandemų poros duete su L. Urbonavičiumi, tiek moterų tandemų poroje su kolege iš Lenkijos iškovojo antrąsias vietas.
Dabar I. Baranauskaitė ruošiasi Vilniuje vyksiančioms jau tradicinėms Stipriausio ugniagesio varžyboms. Pasak jos, žiemą ji šiek tiek mažiau treniruojasi, tačiau artėjant varžybų sezonui, treniruočių daugėja. Komandos viršininkas G. Ruočkus teigia, jog remia visus, kurie sportuoja: „Stengiamės sudaryti jiems sąlygas rengtis varžyboms. Džiaugiamės, kad turime ugniagesę gelbėtoją, kuri dar siekia ir sportinių rezultatų.“
Irmantė Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja gaisrinę saugą. Dabar ji antrame kurse. Mergina teigia, jog ir baigusi studijas darbo neketina keisti. „Aš šitą darbą myliu, – sako ji. – Nuolat stengiuosi sau įrodyti, kad aš viską galiu, stengiuosi siekti savo tikslų. Juk svarbiausia yra pasirinkti tokį darbą, kurį mėgsti. Kas bus ateityje, nežinau. Gal kas ir pasikeis, juk su metais nejaunėji. Be to, tikiuosi kada nors sukurti šeimą, galbūt mano artimieji nenorės nuolat jaudintis, kad aš rizikuoju savo gyvybe.“
Ji pripažįsta, kad ugniagesio gelbėtojo darbas nėra lengvas: „Būna tokių situacijų, kai būna sunku. Prieš metus, Naujųjų metų naktį, teko vykti gesinti namo, kuriame gyveno kelios šeimos. Degė viena jo pusė ir mums pranešė, kad name gali būti žmogus. Dviese su kolega įėjome į vidų ir radome jau negyvą žmogų. Tai buvo pirmasis kartas man, kai gaisre teko susidurti su mirtimi…“
Tačiau, pasak I. Baranauskaitės, tarp savo kolegų ji jaučiasi gerai. „Mes pasitikime vieni kitais,“ – sako ji. Mergina teigia, jog darbo problemas ir išgyvenimus ji palieka darbe, namo nesineša. Tik grįžusi pas tėvus į Švenčionis papasakoja, ką teko patirti, pasikalba su tėčiu, buvusiu ugniagesiu.
Irmantė pasakoja, jog draugų būryje susipažinus su vaikinais, jie labai nustemba ir net netiki, kad ji dirba ugniagese gelbėtoja. Merginos sėkme ir pergalėmis džiaugiasi ir bendrakursiai. „Kai rugsėjį grįžau iš čempionato Prancūzijoje ir nuvykau į universitetą, jie pasitiko mane su gėlėmis. Jų sulaukiu ir iš savo bendradarbių. Pernai teko dirbti kovo 8-ąją, tai kolegų puokštės ilgai nevyto…“ – sakė I. Baranauskaitė, iš pažiūros trapi mergina, tačiau darbe nestokojanti ištvermės, tvirtumo ir atkaklumo.
