Ugniagesiai gelbėtojai: atsargūs skęsta rečiau
Vien pernai Lietuvoje ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 116 gyventojų. Nors maudymosi sezonas tik prasideda ir ne kiekvienas dar neria drąsiai į šaltą vandenį, tačiau ugniagesiams gelbėtojams darbo ir šiemet netrūksta. Per gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai ne kartą vyko prie vandens telkinių traukti skęstančiųjų ar jau nuskendusių, neretai vandens gniaužtuose atsidūrusių dėl neatsargaus elgesio.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 9 nuskendusius gyventojus ir 2 išgelbėjo. Vien tik praėjusį savaitgalį iš upių ir tvenkinių ištraukti 4 skenduoliai.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6–osios komandos viršininkui Giedriui Ruočkui teko vadovauti ne vienai gelbėjimo operacijai vandenyje. „Žmonės skęsta dėl įvairių priežasčių. Vieni stokoja plaukimo įgūdžių ar savisaugos, kiti neatsakingai elgiasi vandenyje. O skęstančius vaikus neretai tenka traukti iš vandens dėl jų nepakankamos priežiūros prie vandens telkinių,“ – vardija jis. Nereti atvejai, kai žmonės apsvaigę nuo alkoholio, savo asmenines problemas sprendžia šokdami į vandens telkinius. „Matyt, atsidūrę aklavietėje ir nesulaukę pagalbos iš artimųjų ar aplinkinių, tokiu būdu bando spręsti savo problemas,“ – teigė jis, apgailestaudamas dėl skaudžių žūčių.
Kartais gyventojus reikia traukti iš vandens jiems nesaugiai pramogaujant valtyje ar tiesiog išėjus pasivaikščioti netoli upės, kaip nutiko praėjusį sekmadienį Panevėžyje. Dvi moterys, išskubėjusios pasivaikščioti, nuslydo nuo Nevėžio upės šlaito ir įkrito į upę. Atvykus ugniagesiams, vieną moterį jau buvo ištraukę ir gaivino policijos pareigūnai, o kitą, įsikibusią į švendres apie 1 m nuo kranto, išgelbėjo ugniagesiai ir perdavė medikams. Laimei, moterų gyvybės buvo išgelbėtos.
„Šiltas oras vis labiau vilioja gyventojus laisvalaikį praleisti prie vandens telkinių, todėl kiekvienam dera nepamiršti saugaus elgesio prie vandens taisyklių. Neretas, įpuolęs į vandenį, ypač jaunuoliai, pavartoję alkoholio, varžosi nuplaukti kuo toliau ir greičiau, ar nerti kuo giliau,“ – pasakoja G. Ruočkus.
Todėl gyventojams patariama neprarasti budrumo prie vandens telkinių ar baseinų. Nereikėtų nė akimirkai palikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Itin rizikuoti maudytis nežinomose, nuošaliose vietose, taip pat šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus. O norintiems paplaukioti valtimis ar kitu vandens transportu, reikėtų pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Beje, ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes ji gali apvirsti. Kilus norui išsimaudyti, kiekvienam reikėtų kritiškai įvertinti savo plaukimo įgūdžius ir nepervertinti savo galimybių. Vienas didžiausių pavojų nuskęsti – maudytis apsvaigus nuo alkoholio.
O jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite nusiraminti, sureguliuoti kvėpavimą, apsiversti vandenyje ant nugaros ir dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka ar numeskite jam virvę. Beje, gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
