Ugniagesių parengtį stiprina savanoriai ugniagesiai
Šiuo metu šalyje jau yra per 1,5 tūkst. savanorių ugniagesių, pasirengusių padėti gesinti gaisrus, ir 379 savanoriai ugniagesiai, vykdantys visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje. Vien šiemet savanoriai ugniagesiai padėjo gesinti per 230 gaisrų. Jei šis skaičius būtų didesnis, kaimų ir miestelių gyventojai galėtų jaustis saugesni. Tačiau gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 8 proc. gyventojų sutiktų dalyvauti savanoriškoje veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo vidaus tarnybos pulkininko Mindaugo Kanapicko, dabar dauguma savanorių ugniagesių – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų darbuotojai arba jau į pensiją išėję buvę ugniagesiai gelbėtojai. Tokių, kurie norėtų tapti savanoriais ugniagesiais ir būtų nesusiję su priešgaisrine apsauga, nėra daug. „Tad mes kviečiame visus, kurie nori padėti savo kaimynams kilus gaisrui, kreiptis ir tapti savanoriais ugniagesiais,“ – sakė M. Kanapickas.
„Savanorių ugniagesių dalyvavimas gesinant gaisrus sustiprina parengtį ir padeda užtikrinti darbų saugą. Juk menka pagalba, jeigu gaisrinėje budi ir į gaisrą išvažiuoja vienas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų ugniagesys. Tokiu atveju savanoriai ugniagesiai yra didelė paspirtis. Tada visi gali jaustis saugesni,“ – sakė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Bautronis.
Šiaulių apskrityje gaisrus gesinti padeda 131 savanoris ugniagesys, tik 9 iš jų yra ne priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojai. Kad savanoriai yra labai reikalingi, tuo buvo galima įsitikinti pernai, kai spalio mėnesį 11 parų ugniagesiams ir jų pagalbininkams Radviliškyje teko gesinti degančias pjuvenas UAB „Gairelita“ teritorijoje. Į talką priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tada atvyko 11 savanorių, iš jų trys Rėkyvos ugniagesių draugijos savanoriai, du Kelmės ir šeši Radviliškio rajono savanoriai ugniagesiai. Jiems teko ne tik sukti žarnas ar nešioti bei gelbėti tempiant magistralinei linijai reikalingą įrangą, bet ir pilti vandenį ant pjuvenų ir gesinti gaisrą. Kelmės rajono savanorių draugijos nariai išsiskyrė savo apsaugine apranga, kurią jiems padovanojo Olandijos savanoriai ugniagesiai.
Štai Kelmės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra užmezgusi ryšius su Olandijos savanoriais ugniagesiais. Prieš keletą metų jie atvežė 20 komplektų apsauginių drabužių savanoriams ugniagesiams. Kelmė draugauja ir su Vokietijos samariečiais. Vienas samarietis, buvęs ugniagesys, sužinojęs, kad Kelmėje atgyja savanorių ugniagesių veikla, taip pat nusprendė padėti. Vokietijoje aplankęs artimiausias gaisrines, jis surinko kelias dešimtis ugniagesio apsauginės aprangos komplektų ir kitos ugniagesių naudojamos įrangos bei priemonių ir atvežė į Kelmę.
Pasak K. Bautronio, puikiai dirba ir daug savanorių ugniagesių turi Akmenės rajono ugniagesių komandos viršininkas Vladislovas Balkauskas. Jis ne tik pats yra savanoris ugniagesys, bet jais yra tapę ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė Aromeda Laucienė, vicemeras Apolinaras Nicius, mero patarėjas Tomas Martinaitis, Naujosios Akmenės klebonas Olijandras Jurevičius, visi savivaldybės ugniagesių komandų ugniagesiai, taip pat dalis Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų.
„Netrukus savanorio ugniagesio pažymėjimus gaus dar keturi žmonės, – sakė V. Balkauskas. – Savanorių mums labai reikia. Gerai, kad dar turim entuziastų. Kilus gaisrui, į jį išvažiuoja du komandos ugniagesiai, o jeigu jį gesinti padės dar ir du savanoriai, visiems bus geriau. Be to, jie pakeistų mūsų darbuotojus atostogų metu ir poilsio dienomis, kai budėti gaisrinėje lieka tik vienas ugniagesys. Manau, kad gaisrinėje turėtų budėti du etatiniai darbuotojai, nes pakeisti juos vien savanoriais nepavyks, kadangi kaime neliko žmonių ir kilus gaisrui nebus kam atbėgti į pagalbą. Seniau, kai žmonių būdavo pilni kaimai, buvo lengviau. Gerai, kad mums gesinant gaisrus geranoriškai padeda vietiniai ūkininkai – atveža cisternų su vandeniu ar atvairuoja traktorių.“
Pasak V. Balkausko, pirmaisiais savanoriais tapo savivaldybės ugniagesiai: „Iš pradžių vienas kitas žiūrėjo skeptiškai, bet dabar supranta, kad savanoriai – viena iš išeičių. Tuo labiau kad jie turi ir apsauginius drabužius, yra parengti, pasitikrinę sveikatą. Įdomu tai, kad mūsų ugniagesių įstatymas nereikalauja drausti, o savanoriai ugniagesiai privalo būti apdrausti. Tad mes dabar esame apdraudę visus mūsų darbuotojus visam laikui – ir jam esant savivaldybės ugniagesiu, ir savanoriu, ir būnant namuose. Tad savivaldybės ugniagesiai dabar jaučiasi saugesni.“
Į gaisrus savanoriams ugniagesiams tenka vykti labai retai, tačiau jiems reikia keletą dienų per mėnesį budėti namuose. „Stengiamės tas dienas sudėti kartu, kad kuo mažiau žmonėms sutrukdytume. Na, o priėmus žmones į savanorius iš kitur, reikia juos aprūpinti apsauginiais drabužiais ir darbo priemonėmis, o lėšų tam nėra skirta. Tad verčiamės savo jėgomis. Važiuodami į gaisrą ugniagesiai įsimeta atsarginius drabužius, šalmus, pirštines. Nors savivaldybė kasmet prašo didesnio finansavimo, bet tiek, kiek reikia, niekada negauname,“ – sakė V. Balkauskas.
Laimei, Akmenės rajone gaisrų kasmet mažėja. „Per metus rajone kyla apie 100 gaisrų. Matyt, įtakos turi mūsų prevencinė veikla ir žmonių sąmoningumas. Seniau labai dažnai degdavo pievos, tačiau dabar neliko nedirbamų žemių, todėl ir tokių gaisrų sumažėjo. Mūsų ugniagesiai dalyvauja įvairiose prevencinėse akcijose, savivaldybė gyventojams nupirko 60 dūmų detektorių, kuriuos ugniagesiai įrengė lankydamiesi gyventojų būstuose. Turim ir savanorį kaminkrėtį – Papilės ugniagesių grandies ugniagesį Leonardą Narštį, kuris rudeninės akcijos metu nemokamai išvalo kaminus sunkiai gyvenantiems ar vienišiems senukams. Beje, šis žmogus už nepriekaištingą darbą ir išgelbėtas gyvybes yra apdovanotas „Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde“. Didelių gaisrų šiemet neturėjome, tačiau gaisre žuvo vienas žmogus. Jis sudegė sodo namelyje. Apie gaisrą buvo per vėlai pranešta. Jeigu jau kaimynai pamato per stogą einančią liepsną, paprastai būna per vėlu. Pernai didelis gaisras buvo kilęs Agluonų kaime. Mūriniame pastate degė šiaudai. Tuomet į talką pasikvietėme savanorius, vieni nešė šiaudus iš pastato, kiti gesino. Jų pagalba buvo labai reikalinga,“ – pasakojo V. Balkauskas.
Savivaldybės ugniagesiams V. Balkauskas vadovauja 19 metų, nuo pat komandų įkūrimo. Pasak jo, pradžia buvo labai sunki: „Patalpų neturėjome, gaisrinėms buvo atiduotos visokios katilinės, kurias remontavo patys ugniagesiai. Gaisriniai automobiliai ir dabar dar pas mus sovietiniai, džiaugiamės, kad dar gauname jiems detalių. Tačiau dabar bandome su savivaldybe tartis dėl naujų automobilių. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas derasi su Vokietijos Bocholto miesto ugniagesiais dėl gaisrinio automobilio perdavimo 2018 metais Akmenės savivaldybei,“ – tokiais rūpesčiais gyvena Akmenės savivaldybės ugniagesių vadovas.
Tad jeigu norite tapti savanoriu ugniagesiu, bet nežinote, kur kreiptis, skambinkite tel. (8 5) 271 8444 (darbo valandomis), ir jums bus atsakyta į rūpimus klausimus. Savanoriais ugniagesiais, dalyvaujančiais gaisrų gesinime, gali tapti ne jaunesni nei 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų gyventojai. Savanoriais ugniagesiais gali tapti ir tie, kurie nori dirbti gaisrų prevencijos srityje. Jie turi būti ne jaunesni kaip 14 metų.
