Ūkininkai turi saugotis neužauginto derliaus apmokestinimo
Norėdami išvengti neužauginto derliaus apmokestinimo, ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės turėtų saugoti pirminius apskaitos dokumentus, kurie rodo, kiek grūdų buvo prikulta ir išvežta į sandėlius. Kitu atveju mokesčių inspekcija gali priskaičiuoti mokesčius nuo neužauginto derliaus.
Advokatų profesinės bendrijos „Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai“ teisininkai susidūrė su atveju, kai už neužaugintą derlių vienai Panevėžio rajono bendrovei buvo priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Mokesčių inspekcija, tikrindama bendrovę, konstatavo, kad bendrovės kai kurių grūdinių kultūrų derlingumas 2009-2010 metais buvo mažesnis nei Mokesčių inspekcijos nustatytas vidutinis Panevėžio rajono derlingumas. Vidutinis rajono derlingumas nustatomas vadovaujantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis apie rajono ūkių vidutinį derlingumą bei gretimais veiklą vykdžiusio ūkininko derlingumo rodikliais. Vadovaujantis šiais rodikliais buvo nuspręsta, kad bendrovė neva nuslėpė dalį savo derliaus.
Panevėžio rajono bendrovė, pasitelkusi teisininkus, inicijavo mokestinį ginčą dėl tokios mokesčių inspekcijos taikomos metodikos. Mokestinis ginčas tęsėsi daugiau kaip trejus metus, kol Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad apskaičiuodamas mokesčius nuo neužauginto derliaus, mokesčių administratorius neatsižvelgė į visas mokėtinų mokesčių dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Mokestinių ginčų komisija pripažino pagrįstomis abejones dėl surinktos informacijos objektyvumo ir patikimumo ir ginčą perdavė nagrinėti atgal mokesčių administratoriui. Sprendime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių inspekcija privalo pasirinkti tokius informacijos šaltinius ir tokį jų kiekį, kurie leistų kuo tiksliausiai atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.
Tarp Panevėžio rajono bendrovės ir mokesčių administratoriaus galų gale buvo sudarytas abiems šalims priimtinas susitarimas dėl mokesčių sumų dydžio, galiausiai užbaigęs besitęsiantį mokestinį ginčą.
Tačiau teisininkai atkreipia žemdirbių dėmesį į tai, kad Mokestinių ginčų komisija iš esmės nepaneigė galimybės mokesčių inspekcijai analizuoti ūkių derlingumo rodiklius, vertinti, ar šie rodikliai yra pagrįsti, ir, pasirinkus tinkamus ir patikimus informacijos šaltinius, apskaičiuoti mokesčius nuo ūkininkų faktiškai neužauginto ir neparduoto derliaus.
Todėl tvarkant apskaitą tiek pavieniams ūkininkams, tiek žemės ūkio bendrovėms ypač svarbu išsaugoti dokumentus, kurie esant reikalui padėtų nustatyti užauginto derliaus dydį. Tai gali būti grūdinių kultūrų vežimo važtaraščiai, svėrimo dokumentai ir kt. Taip galima išvengti ilgai užsitęsiančių ginčų su mokesčių administratoriumi.
