Ūkininkams deginant protesto laužus – išryškėjusi skirtingų žemdirbių organizacijų priešprieša
Pirmadienį ūkininkams surengus laužų deginimo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas, išryškėjo nesutarimai tarp dviejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT).
Abi jos prisijungė prie visos šalies mastu vykdyto protesto, tačiau su politikais susitiko atskirai: taryba lankėsi Vyriausybėje pas premjerė, o rūmų vadovai viešėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.
ŽŪT – vienijanti Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją ir kt. didžiąsias žemdirbių asociacijas – kritikuoja ŽŪR neatstovaujant ūkininkų. Pastaroji savo ruožtu tikina, kad kelia stambiesiems ūkininkams nepatogius klausimus.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažįsta, kad vienybės tarp skirtingų ūkininkų struktūrų trūksta. Tačiau, jo teigimu, nesutarimus turėtų spręsti jos pačios.
Dalis ūkininkų nepatenkinti, kad ŽŪR prisijungė prie laužų akcijos
Pirmadienį ryte ŽŪR suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pristatė rezoliuciją su, jų požiūriu, pagrindinėmis ūkininkų problemomis. Ją vėliau įteikė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms.
Konferencijoje ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus patikino, kad rūmai jungiasi prie pirmadienio protestų, kurie esą vyksta ir kitur Europoje. Jis ragino žemdirbius vienytis.
„Yra laikas ūkininkams veikti kartu, vienytis, kad parodytume mūsų bendrystę, bendrų klausimų sprendimą tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Problemos visiems kyla labai panašios“, – pirmadienį ryte sakė A. Svitojus.
Vis dėlto, nepasitenkinimą tuo, jog ŽŪR jungiasi prie laužų deginimo akcijos, pačių rūmų spaudos konferencijoje išsakė jaunuoju ūkininku prisistatęs Eimantas Eigirdas.
„Tada, kai ūkininkai vienijasi, ŽŪR prisijungia prie to, nors Lietuvos ūkininkų sąjunga viešai paskelbė nesikišti“, – kalbėjo E. Eigirdas.
Tuo metu ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas, po tarybos susitikimo su premjere paklaustas apie santykius tarp abiejų organizacijų, patikino, jog nuo ŽŪR atsiriboja.
Rūmus jis vadino ne ūkininkų savivaldos organizacija, o „iš valstybės pinigų išlaikoma“ įstaiga.
„Tai yra perkami socialiniai partneriai, nes dažniausiai jie visiems valdžios sprendimams pritaria. Kaip taisyklė“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Hofmanas.
„Jau visur viešai paskelbėme, kad ŽŪT, o ne ŽŪR organizuoja akciją. Ir atsiribojome nuo jų, nuo jų veiksmų ir, svarbiausia, nuo ŽŪR vadovybės“, – pabrėžė jis.
ŽŪR: keliame daliai ūkininkų nepalankius klausimus
ŽŪR savo ruožtu priešpriešą pripažįsta. Rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, kuris taip pat yra ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas, sako, jog tarp žemdirbių „tam tikras susiskaldymas“ yra.
„Nematome tikslo išsiskirti klausimuose, kuriuose sutariame. Bet taip, yra klausimų, dėl kurių nesutariame“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.
Pasak jo, ŽŪR kelia daugeliui žemdirbių aktualius klausimus, pirmiausia – smulkiems ir vidutiniams, šeimos ūkiams. Savo rezoliucijoje rūmai akcentuoja daugiamečių pievų atstatymo ir akcizų didinimo politikos problemas, prašo taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.
V. Buivydo teigimu, kritikos įstaiga sulaukia, nes palaiko tiesioginių bazinių išmokų lubas, ne pirmus metus prašo taisyti 500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą.
„Jei ties daugeliu klausimų yra sutarimai, tai kada pradedame kalbėti apie tiesioginių išmokų ribojimą, tada turbūt atsiranda tam tikra žemdirbių grupė, kuriai pradeda skaudėti tas išmokų ribojimas. Daug emocijų kelia ir žemės ūkio paskirties žemės ribojimas“, – kalbėjo V. Buivydas.
„Problemos, kurias keliame, yra problemos daugeliui žemdirbių. Ir labai liūdna, kai maža grupė žemdirbių, kurie jau yra pakankamai išsivystę, turi galimybes dirbti ir be paramos, nori prieiti prie tų europinių pinigėlių (…) tokiu būdu nesutikdami su rūmų sistemingai skleidžiama informacija“, – savo poziciją dėstė vienas ŽŪR vadovų.
K. Navickas: organizacijos pačios turėtų susitarti
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, žurnalistų klausiamas apie ūkininkų organizacijų nesutarimus, teigė, jog žemdirbių savivalda turi susitarti pati.
„Vienybės tikrai norėtųsi, čia, vėlgi, tas būtų tikrai naudingiau paties žemės ūkio labui. Yra kaip yra, skirtumų matyt atsiranda, yra ir tam tikros pozicijos, ir interesai. Bet čia yra ne valstybės, ne ministerijos rūpestis suvienyti žemdirbius“, – žurnalistams pirmadienį komentavo K. Navickas.
Jis tikino, jog Žemės ūkio ministerija iš savo pusės padarė viską, t. y., suvienodino finansavimo sąlygas visoms žemės ūkio skėtinėms organizacijoms.
„Prieš tai buvo parama (žemdirbių – ELTA) savivaldai buvo skirta vienai organizacijai. Mes tas tvarkas pakeitėme ir dabar bet kuri skėtinė žemdirbių organizacija gali į tą paramą pretenduoti“, – kalbėjo ministras.
ŽŪT 2018 m. įkūrė Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Anot jos pirmininko Igno Hofmano, organizacija vienija 80 proc. prekinę produkciją gaminančių ūkių, atstovauja 10 didžiausių Lietuvos žemės ūkio asociacijų.
Tuo metu ŽŪR priklauso 42 nariai, tarp kurių – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos šiltnamių asociacija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ūkininkių draugija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kt.
