Ukmergės rajono savivaldybės vadovai susitiko su rajono kaimuose dirbančiais gydytojais
Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas ir jo pavaduotoja Klavdija Stepanova ketvirtadienį susitiko su kaimuose dirbančiais šeimos gydytojais: Dalia Gudaitiene (Žemaitkiemio ambulatorija), Rima Vaičekauskiene (Deltuvos ambulatorija), Gražina Šauliene (Veprių ambulatorija), Kristina Dovydavičiūte (Taujėnų ambulatorija) ir Rimgaudu Nekrošiumi (Želvos ambulatorija). Šį susitikimą inicijavo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovė Janina Galiauskienė.
Rajono vadovai su medikais aptarė problemas, su kuriomis susiduriama organizuojant ir teikiant gydymo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, kalbėta apie prastą ambulatorijų pastatų ir šildymo sistemų būklę, pasenusius tarnybinius automobilius ir kt.
Šiuo metu Ukmergės PSPC priklauso 7 ambulatorijos ir 16 kaimuose esančių bendruomenės sveikatos punktų. Deltuvos ambulatorijai priklauso Atkočių ir Dainavos, Siesikų – Petronių ir Tulpiakiemio, Veprių -Antakalnio ir Sližių, Vidiškių – Šventupės, Želvos – Liaušių ir Šešuolių, Žemaitkiemio – Lyduokių, Taujėnų – Balelių ir Lėno bendruomenės sveikatos punktai. Dar 4 (Pivonijos, Krikštėnų, Pabaisko ir Laičių) punktus tiesiogiai valdo PSPC, kadangi tose teritorijose nėra ambulatorijų.
Ambulatorijose ir bendruomenės sveikatos punktuose dirba 6 šeimos gydytojai ir 14 bendruomenės slaugytojų. Dvi bendruomenės slaugytojos aptarnauja po du punktus. Viena – Tulpiakiemio ir Petronių, kita – Pabaisko ir Antakalnio. Trijose ambulatorijose dirba iš miesto atvažiuojantys šeimos gydytojai ( Taujėnuose – K. Dovydavičiūtė, Siesikuose ir Vidiškiuose – Justas Šakalys), o kiti keturi šeimos gydytojai ( R. Nekrošius, G. Šaulienė, R. Vaičekauskienė ir D. Gudaitienė) yra vietiniai gyventojai.
2016 metų gruodžio mėnesio duomenimis, daugiausiai prisirašiusiųjų gyventojų buvo Želvos ir Žemaitkiemio ambulatorijose – po 957, Deltuvos – 837, Taujėnų – 817, Siesikų – 715, Veprių – 529 ir Vidiškių – 245. Daugiau nei 30 procentų visų prisirašiusiųjų yra vyresni nei 60 metų amžiaus.
„Demografinė situacija rajone nekokia, per metus vėl 808 sumažėjo mūsų gyventojų. Pastoviai mažėjant gyventojų skaičiui kaime, mažėja ir prisirašiusiųjų kaimo ambulatorijose.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2005 metų įsakymu, pagal apylinkės tipą vieno šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiusturi būti 950-1550. Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius sąlygoja šeimos gydytojo atlyginimą, mūsų kaimuose dirbančių šeimos gydytojų atlyginimai nėra dideli“ – sakė J. Galiauskienė.
„Noriu paneigti mus pasiekiančius gandus ir kalbas, kad kažkas bus daroma su kaimuose esančiomis gydymo įstaigomis ir dėl to sutriks ar išvis nebus teikiamos jų paslaugos. Savivaldybės, rajono tarybos nuostata šiuo klausimu yra labai aiški – viską darome ir darysime, kad kaimo ambulatorijos, bendruomenės sveikatos punktai ir jų teikiamos paslaugos būtų pasiekiamos gyventojams.
Nė vienas šalies PSPC negauna paramos iš savivaldybių. Pernai rajono tarybos sprendimu skyrėme pilną finansavimą ne tik bendruomenės sveikatos punktų išlaikymui, bet ir jų darbuotojų atlyginimams. Šių metų biudžeto projekte taip pat tam yra numatytos lėšos.
Per Sveikatos apsaugos ministerija laukiame Europos Sąjungos lėšų, skirtų pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimui. Turėsime galimybę kaimuose dirbančius medikus aprūpinti naujais automobiliais, įranga, paremontuoti ne tik ambulatorijų, bet ir PSPC ir jos padalinių pastatus.
Gyventojų mažėja visoje šalyje, ne išimtis yra ir Ukmergė. Manau, kad PSPC vadovai turi labai pasistengti, kad nemažėtų PSPC ir jo padaliniuose prisirašiusiųjų gyventojų skaičius. Juk turime privačias sveikatos priežiūros įstaigas ir negalime ignoruoti konkurencijos. PSPC gydytojai ir jų teikiamos paslaugos turi būti geresnės už privatininkų. Taip pat jau dabar PSPC vadovybei reikia lanksčiai galvoti, kaip pritraukti naujų gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų, kurie netolimoje ateityje turės pakeisti dabartinius, išeisiančius į pensiją.
Savivaldybė jauniems gydytojams gali suteikti gyvenamąjį būstą, o visus kitus organizacinius klausimus turi spręsti PSPC.
Jei jau atsitiktų taip, kad nebus kam kaimo sveikatos priežiūros įstaigose dirbti, PSPC turi organizuoti veiklą taip, kad gyventojai nuo to nenukentėtų ir gautų visas, jau mobilias paslaugas. Jos turs būti ne prastesnės už anksčiau buvusias. Tuščia gydymo įstaiga nėra paslauga. Gyventojas turi žinoti, kam turi paskambinti ir kas jam padės. Taigi, medikai turės atvykti į vietą, juos teks aprūpinti visomis darbui reikalingomis priemonėmis.
Kokiu būdu tai bus daroma, priklausys nuo PSPC vadovybės ir gydytojų“, – kalbėjo R. Janickas.