22 kovo, 2022

Ukrainos ir Lietuvos bendrystę liudija ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bei vienuolyno istorija

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas pernai paminėjo jubiliejų – sukako trisdešimt metų, kai ji buvo perduota Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčiai ir vienuoliams bazilijonams. Aušros vartų gatvėje esantys pastatai jau daugiau kaip 500 metų yra neatskiriama Vilniaus senamiesčio peizažo dalis ir kelis šimtmečius liudija Ukrainos ir jos žmonių ryšius su Lietuva.

Komplekse tęsiasi prieš septynerius metus Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti tvarkybos darbai, bet bažnyčioje vyksta pamaldos, vienuolyne įsikūrę trys iš Ukrainos atvykę tėvai, vienuoliai bazilijonai.

„Ši bažnyčia mums labai svarbi savo istorine, kultūrine ir dvasine verte. Ji pastatyta daugiau kaip prieš 500 metų, vienu metu Vilniuje veikė net devynios graikų unitų bažnyčios, o dabar išliko tik ši. Čia susibūrusi bendruomenė, žmonės renkasi maldai. Todėl mums ši bažnyčia taip rūpi, todėl norime, kad  ji būtų tvarkoma, saugoma“, – kalbėjo Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis t. Mikolay  Ruslan Kozelkivsky OSBM.

Bažnyčioje sulaukiama ir naujų lankytojų, jų gerokai padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, kai į Lietuvą atvyko karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vilniaus senamiestyje jie atranda miniatiūrinę Ukrainos salelę.

Galvosūkis restauratoriams – kurio laikotarpio interjerą atkurti

Tam, kad kelių šimtų metų istoriją skaičiuojantys Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios, vienuolyno pastatai kuo ilgiau išliktų, 2015 metais buvo pradėti tvarkybos darbai. Pirmiausia pagalbos sulaukė bažnyčios fasadai, bokštai ir stogas, buvo įrengta gaisrinė signalizacija. Taip pat sutvarkyta po altoriumi esanti kripta ir joje perlaidoti vienuoliai bazilijonai, atgulę čia XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Žinoma, kad kriptoje buvo palaidota ir daug įžymių miestiečių  (tarp jų ir Vilniaus burmistras Anastazas Brahas). 

Statinių tvarkybos darbai tęsiami toliau. Praėjusių metų sausį KIC pasirašė dvi sutartis su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Viena jų – dėl Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimų ir tvarkybos darbų projekto parengimo, kita – dėl  varpinės tyrimų ir tvarkybos darbų projektų parengimo.

2022 metais KIC, siekdamas užtikrinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programoje numatytų tvarkybos ir kitų darbų įgyvendinimą, rengia dokumentus Švč. Trejybės bažnyčios salės grindų projekto parengimo paslaugoms pirkti.

Pradėti varpinės fasadų ir Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimai paskatino tyrėjus dar kartą peržvelgti visą šių statinių istoriją.

Istoriniuose šaltiniuose minima pati pradžių pradžia buvo 1347-1350 metais Algirdo žmonos, kunigaikštytės Julijonos pastangomis pastatyta medinė cerkvė. 1514 metais Vilniaus kaštelionas, Trakų vaivada kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis už pergales mūšyje prie Oršos gavo leidimą ir pastatė dvi naujas mūrines cerkves. Viena jų ir buvo dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu, ji iškilo vietoj minėtos medinės. Po Bresto unijos, 1595 metais Švč. Trejybės cerkvė su vienuolynu buvo atiduota unitams.

Tokie ilgaamžiai, šimtmečių istoriją skaičiuojantys pastatai per savo istoriją išgyvena ne vieną rekonstrukciją, nukenčia nuo gaisrų, yra vėl atstatomi. Tad tyrimus atliekantiems specialistams, restauratoriams tenka spręsti nelengvą galvosūkį – kurio etapo, kurio laikotarpio dekorą, dažymo būdą, interjerą atkurti.

Šiuo atveju atlikus visus tyrimus, atsižvelgus į dar 1992 metais Paminklų restauravimo projektavimo instituto metodinėje taryboje aptartą tapyto dekoro konservavimo ir restauravimo darbų koncepciją, įvertinus iki šių dienų išlikusios skirtingų laikotarpių sienų tapybos apimtis ir būklę, tvarkybos darbų projekte pasiūlyta Švč. Trejybės bažnyčios interjere atgaivinti trečio etapo (XVIII a. baroko laikotarpio) dekoro kompozicijos visumą, o šios tapybos fone eksponuoti antro  (~XVI a.-XVII a. pr. – gotikos laikotarpio) ir penkto (XIX a. II p.) etapų dekoro fragmentus, apimančius pagrindinius kiekvieno etapo kompozicijų pasikartojančius elementus.

Remiantis tvarkybos darbų projekto dokumentacija, kuri apima ir pernai parengtas polichrominio sienų dekoro bei lipdybinio dekoro konservavimo ir restauravimo programas, dabar vyksta viešasis pirkimas, kurio laimėtojas turės tvarkyti Švč. Trejybės bažnyčios salės interjerą (pietinę sieną). Pagal minėtas rekomendacijas bus atlikti polichrominio sienų dekoro, interjero lipdybinio dekoro elementų,  ankapinės plokštės (Anastazo (Afanasijaus) ir Antano Brahų epitafijos) konservavimo ir restauravimo darbai. Taip pat pagal tvarkybos darbų projekto sprendinius bus tvarkomas gotikinis portalas, restauruotos ir atidengtos  XX a. užmūrytos angos, atliekami kiti tvarkybos, restauravimo darbai.

Bus pradėta tvarkyti XVI amžiuje pastatyta varpinė

Šiais metais tvarkybos specialistų pagalbos sulauks ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio varpinė – pagal pernai parengtą projektą čia bus atliekami tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo ir avarijos  grėsmės pašalinimo) darbai.

Šios mūrinės varpinės istorija siekia XVI amžiaus pradžią. Spėjama, kad ji galėjo būti pastatyta kiek vėliau nei šalia stovinti cerkvė – po 1514 metų. Iki mūsų laikų išlikusios visos keturios varpinės sienos per tris aukštus yra pradinio statybos laikotarpio, rekonstrukcijos palietė tik pirmąjį aukštą ir karnizinę dalį. Tiesa, pirminė varpinė buvo gerokai aukštesnė, viršutiniame tarpsnyje buvę galingi varpai ir laikrodis.  Po 1748 metų gaisro ji atstatyta žemesnė, vėliau sulaukė dar kelių rekonstrukcijų.

Netrukus KIC paskelbs viešąjį pirkimą, kuriame numatyti varpinės tvarkybos darbai: stogo remontas, lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas, taip pat bus įrengti laiptai, atlikti kiti darbai. Tvarkybos darbų projekto sprendiniais siekiama išsaugoti išlikusią autentišką pastato planinę struktūrą, šalinant vėlyvuosius ir atkuriant sunaikintus autentiškus, saugotinus pastato elementus.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios vidus, varpinė ir  remonto laukianti pietinė siena su Brahų epitafija.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]