22 kovo, 2022

Ukrainos ir Lietuvos bendrystę liudija ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bei vienuolyno istorija

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas pernai paminėjo jubiliejų – sukako trisdešimt metų, kai ji buvo perduota Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčiai ir vienuoliams bazilijonams. Aušros vartų gatvėje esantys pastatai jau daugiau kaip 500 metų yra neatskiriama Vilniaus senamiesčio peizažo dalis ir kelis šimtmečius liudija Ukrainos ir jos žmonių ryšius su Lietuva.

Komplekse tęsiasi prieš septynerius metus Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti tvarkybos darbai, bet bažnyčioje vyksta pamaldos, vienuolyne įsikūrę trys iš Ukrainos atvykę tėvai, vienuoliai bazilijonai.

„Ši bažnyčia mums labai svarbi savo istorine, kultūrine ir dvasine verte. Ji pastatyta daugiau kaip prieš 500 metų, vienu metu Vilniuje veikė net devynios graikų unitų bažnyčios, o dabar išliko tik ši. Čia susibūrusi bendruomenė, žmonės renkasi maldai. Todėl mums ši bažnyčia taip rūpi, todėl norime, kad  ji būtų tvarkoma, saugoma“, – kalbėjo Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis t. Mikolay  Ruslan Kozelkivsky OSBM.

Bažnyčioje sulaukiama ir naujų lankytojų, jų gerokai padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, kai į Lietuvą atvyko karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vilniaus senamiestyje jie atranda miniatiūrinę Ukrainos salelę.

Galvosūkis restauratoriams – kurio laikotarpio interjerą atkurti

Tam, kad kelių šimtų metų istoriją skaičiuojantys Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios, vienuolyno pastatai kuo ilgiau išliktų, 2015 metais buvo pradėti tvarkybos darbai. Pirmiausia pagalbos sulaukė bažnyčios fasadai, bokštai ir stogas, buvo įrengta gaisrinė signalizacija. Taip pat sutvarkyta po altoriumi esanti kripta ir joje perlaidoti vienuoliai bazilijonai, atgulę čia XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Žinoma, kad kriptoje buvo palaidota ir daug įžymių miestiečių  (tarp jų ir Vilniaus burmistras Anastazas Brahas). 

Statinių tvarkybos darbai tęsiami toliau. Praėjusių metų sausį KIC pasirašė dvi sutartis su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Viena jų – dėl Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimų ir tvarkybos darbų projekto parengimo, kita – dėl  varpinės tyrimų ir tvarkybos darbų projektų parengimo.

2022 metais KIC, siekdamas užtikrinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programoje numatytų tvarkybos ir kitų darbų įgyvendinimą, rengia dokumentus Švč. Trejybės bažnyčios salės grindų projekto parengimo paslaugoms pirkti.

Pradėti varpinės fasadų ir Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimai paskatino tyrėjus dar kartą peržvelgti visą šių statinių istoriją.

Istoriniuose šaltiniuose minima pati pradžių pradžia buvo 1347-1350 metais Algirdo žmonos, kunigaikštytės Julijonos pastangomis pastatyta medinė cerkvė. 1514 metais Vilniaus kaštelionas, Trakų vaivada kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis už pergales mūšyje prie Oršos gavo leidimą ir pastatė dvi naujas mūrines cerkves. Viena jų ir buvo dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu, ji iškilo vietoj minėtos medinės. Po Bresto unijos, 1595 metais Švč. Trejybės cerkvė su vienuolynu buvo atiduota unitams.

Tokie ilgaamžiai, šimtmečių istoriją skaičiuojantys pastatai per savo istoriją išgyvena ne vieną rekonstrukciją, nukenčia nuo gaisrų, yra vėl atstatomi. Tad tyrimus atliekantiems specialistams, restauratoriams tenka spręsti nelengvą galvosūkį – kurio etapo, kurio laikotarpio dekorą, dažymo būdą, interjerą atkurti.

Šiuo atveju atlikus visus tyrimus, atsižvelgus į dar 1992 metais Paminklų restauravimo projektavimo instituto metodinėje taryboje aptartą tapyto dekoro konservavimo ir restauravimo darbų koncepciją, įvertinus iki šių dienų išlikusios skirtingų laikotarpių sienų tapybos apimtis ir būklę, tvarkybos darbų projekte pasiūlyta Švč. Trejybės bažnyčios interjere atgaivinti trečio etapo (XVIII a. baroko laikotarpio) dekoro kompozicijos visumą, o šios tapybos fone eksponuoti antro  (~XVI a.-XVII a. pr. – gotikos laikotarpio) ir penkto (XIX a. II p.) etapų dekoro fragmentus, apimančius pagrindinius kiekvieno etapo kompozicijų pasikartojančius elementus.

Remiantis tvarkybos darbų projekto dokumentacija, kuri apima ir pernai parengtas polichrominio sienų dekoro bei lipdybinio dekoro konservavimo ir restauravimo programas, dabar vyksta viešasis pirkimas, kurio laimėtojas turės tvarkyti Švč. Trejybės bažnyčios salės interjerą (pietinę sieną). Pagal minėtas rekomendacijas bus atlikti polichrominio sienų dekoro, interjero lipdybinio dekoro elementų,  ankapinės plokštės (Anastazo (Afanasijaus) ir Antano Brahų epitafijos) konservavimo ir restauravimo darbai. Taip pat pagal tvarkybos darbų projekto sprendinius bus tvarkomas gotikinis portalas, restauruotos ir atidengtos  XX a. užmūrytos angos, atliekami kiti tvarkybos, restauravimo darbai.

Bus pradėta tvarkyti XVI amžiuje pastatyta varpinė

Šiais metais tvarkybos specialistų pagalbos sulauks ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio varpinė – pagal pernai parengtą projektą čia bus atliekami tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo ir avarijos  grėsmės pašalinimo) darbai.

Šios mūrinės varpinės istorija siekia XVI amžiaus pradžią. Spėjama, kad ji galėjo būti pastatyta kiek vėliau nei šalia stovinti cerkvė – po 1514 metų. Iki mūsų laikų išlikusios visos keturios varpinės sienos per tris aukštus yra pradinio statybos laikotarpio, rekonstrukcijos palietė tik pirmąjį aukštą ir karnizinę dalį. Tiesa, pirminė varpinė buvo gerokai aukštesnė, viršutiniame tarpsnyje buvę galingi varpai ir laikrodis.  Po 1748 metų gaisro ji atstatyta žemesnė, vėliau sulaukė dar kelių rekonstrukcijų.

Netrukus KIC paskelbs viešąjį pirkimą, kuriame numatyti varpinės tvarkybos darbai: stogo remontas, lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas, taip pat bus įrengti laiptai, atlikti kiti darbai. Tvarkybos darbų projekto sprendiniais siekiama išsaugoti išlikusią autentišką pastato planinę struktūrą, šalinant vėlyvuosius ir atkuriant sunaikintus autentiškus, saugotinus pastato elementus.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios vidus, varpinė ir  remonto laukianti pietinė siena su Brahų epitafija.


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

18 balandžio, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija šiandien, minint balandžio 18-ąją – Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, priėmė sprendimą, kuriame išreiškia susirūpinimą […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

7 balandžio, 2025

Kultūros paveldo departamento specialistai nustatė, kad kovo viduryje Šalčininkų kelio poste kontrabanda gabentas varpas nėra jokia kultūros vertybė, rašo portalas […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

28 kovo, 2025

Neseniai baigti tvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos (Lazdijų rajonas) pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba […]

26 kovo, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia gilų susirūpinimą dėl Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčios ateities. Šis išskirtinis architektūrinės ir istorinės vertės […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

Regionų naujienos