22 kovo, 2022

Ukrainos ir Lietuvos bendrystę liudija ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bei vienuolyno istorija

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas pernai paminėjo jubiliejų – sukako trisdešimt metų, kai ji buvo perduota Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčiai ir vienuoliams bazilijonams. Aušros vartų gatvėje esantys pastatai jau daugiau kaip 500 metų yra neatskiriama Vilniaus senamiesčio peizažo dalis ir kelis šimtmečius liudija Ukrainos ir jos žmonių ryšius su Lietuva.

Komplekse tęsiasi prieš septynerius metus Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti tvarkybos darbai, bet bažnyčioje vyksta pamaldos, vienuolyne įsikūrę trys iš Ukrainos atvykę tėvai, vienuoliai bazilijonai.

„Ši bažnyčia mums labai svarbi savo istorine, kultūrine ir dvasine verte. Ji pastatyta daugiau kaip prieš 500 metų, vienu metu Vilniuje veikė net devynios graikų unitų bažnyčios, o dabar išliko tik ši. Čia susibūrusi bendruomenė, žmonės renkasi maldai. Todėl mums ši bažnyčia taip rūpi, todėl norime, kad  ji būtų tvarkoma, saugoma“, – kalbėjo Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis t. Mikolay  Ruslan Kozelkivsky OSBM.

Bažnyčioje sulaukiama ir naujų lankytojų, jų gerokai padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, kai į Lietuvą atvyko karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vilniaus senamiestyje jie atranda miniatiūrinę Ukrainos salelę.

Galvosūkis restauratoriams – kurio laikotarpio interjerą atkurti

Tam, kad kelių šimtų metų istoriją skaičiuojantys Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios, vienuolyno pastatai kuo ilgiau išliktų, 2015 metais buvo pradėti tvarkybos darbai. Pirmiausia pagalbos sulaukė bažnyčios fasadai, bokštai ir stogas, buvo įrengta gaisrinė signalizacija. Taip pat sutvarkyta po altoriumi esanti kripta ir joje perlaidoti vienuoliai bazilijonai, atgulę čia XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Žinoma, kad kriptoje buvo palaidota ir daug įžymių miestiečių  (tarp jų ir Vilniaus burmistras Anastazas Brahas). 

Statinių tvarkybos darbai tęsiami toliau. Praėjusių metų sausį KIC pasirašė dvi sutartis su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Viena jų – dėl Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimų ir tvarkybos darbų projekto parengimo, kita – dėl  varpinės tyrimų ir tvarkybos darbų projektų parengimo.

2022 metais KIC, siekdamas užtikrinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programoje numatytų tvarkybos ir kitų darbų įgyvendinimą, rengia dokumentus Švč. Trejybės bažnyčios salės grindų projekto parengimo paslaugoms pirkti.

Pradėti varpinės fasadų ir Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimai paskatino tyrėjus dar kartą peržvelgti visą šių statinių istoriją.

Istoriniuose šaltiniuose minima pati pradžių pradžia buvo 1347-1350 metais Algirdo žmonos, kunigaikštytės Julijonos pastangomis pastatyta medinė cerkvė. 1514 metais Vilniaus kaštelionas, Trakų vaivada kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis už pergales mūšyje prie Oršos gavo leidimą ir pastatė dvi naujas mūrines cerkves. Viena jų ir buvo dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu, ji iškilo vietoj minėtos medinės. Po Bresto unijos, 1595 metais Švč. Trejybės cerkvė su vienuolynu buvo atiduota unitams.

Tokie ilgaamžiai, šimtmečių istoriją skaičiuojantys pastatai per savo istoriją išgyvena ne vieną rekonstrukciją, nukenčia nuo gaisrų, yra vėl atstatomi. Tad tyrimus atliekantiems specialistams, restauratoriams tenka spręsti nelengvą galvosūkį – kurio etapo, kurio laikotarpio dekorą, dažymo būdą, interjerą atkurti.

Šiuo atveju atlikus visus tyrimus, atsižvelgus į dar 1992 metais Paminklų restauravimo projektavimo instituto metodinėje taryboje aptartą tapyto dekoro konservavimo ir restauravimo darbų koncepciją, įvertinus iki šių dienų išlikusios skirtingų laikotarpių sienų tapybos apimtis ir būklę, tvarkybos darbų projekte pasiūlyta Švč. Trejybės bažnyčios interjere atgaivinti trečio etapo (XVIII a. baroko laikotarpio) dekoro kompozicijos visumą, o šios tapybos fone eksponuoti antro  (~XVI a.-XVII a. pr. – gotikos laikotarpio) ir penkto (XIX a. II p.) etapų dekoro fragmentus, apimančius pagrindinius kiekvieno etapo kompozicijų pasikartojančius elementus.

Remiantis tvarkybos darbų projekto dokumentacija, kuri apima ir pernai parengtas polichrominio sienų dekoro bei lipdybinio dekoro konservavimo ir restauravimo programas, dabar vyksta viešasis pirkimas, kurio laimėtojas turės tvarkyti Švč. Trejybės bažnyčios salės interjerą (pietinę sieną). Pagal minėtas rekomendacijas bus atlikti polichrominio sienų dekoro, interjero lipdybinio dekoro elementų,  ankapinės plokštės (Anastazo (Afanasijaus) ir Antano Brahų epitafijos) konservavimo ir restauravimo darbai. Taip pat pagal tvarkybos darbų projekto sprendinius bus tvarkomas gotikinis portalas, restauruotos ir atidengtos  XX a. užmūrytos angos, atliekami kiti tvarkybos, restauravimo darbai.

Bus pradėta tvarkyti XVI amžiuje pastatyta varpinė

Šiais metais tvarkybos specialistų pagalbos sulauks ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio varpinė – pagal pernai parengtą projektą čia bus atliekami tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo ir avarijos  grėsmės pašalinimo) darbai.

Šios mūrinės varpinės istorija siekia XVI amžiaus pradžią. Spėjama, kad ji galėjo būti pastatyta kiek vėliau nei šalia stovinti cerkvė – po 1514 metų. Iki mūsų laikų išlikusios visos keturios varpinės sienos per tris aukštus yra pradinio statybos laikotarpio, rekonstrukcijos palietė tik pirmąjį aukštą ir karnizinę dalį. Tiesa, pirminė varpinė buvo gerokai aukštesnė, viršutiniame tarpsnyje buvę galingi varpai ir laikrodis.  Po 1748 metų gaisro ji atstatyta žemesnė, vėliau sulaukė dar kelių rekonstrukcijų.

Netrukus KIC paskelbs viešąjį pirkimą, kuriame numatyti varpinės tvarkybos darbai: stogo remontas, lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas, taip pat bus įrengti laiptai, atlikti kiti darbai. Tvarkybos darbų projekto sprendiniais siekiama išsaugoti išlikusią autentišką pastato planinę struktūrą, šalinant vėlyvuosius ir atkuriant sunaikintus autentiškus, saugotinus pastato elementus.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios vidus, varpinė ir  remonto laukianti pietinė siena su Brahų epitafija.


30 sausio, 2025

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2025 metus paskelbti Simono Dacho metais. Tokiu būdu bus pažymėtos 420-tosios poeto gimimo metinės, siekiant […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto taryba ragina sostinės menininkus, švietimo įstaigas bei renginių organizatorius nebendradarbiauti su Rusijos kūrėjais, o dar aktyviau remti ir […]

28 sausio, 2025

Tamsius ir pilkus vasario savaitgalius kasmet praskaidrinanti šiuolaikinio meno iniciatyva „SU-MENĖK” šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir […]

24 sausio, 2025

Turizmo parodoje „Adventur“ išdalyti 2024-ųjų turizmo sėkmingiausiųjų apdovanojimai. Sėkmingiausio metų turizmo projekto garsinant Lietuvą užsienyje titulas atiteko šimto metų tradicijas […]

23 sausio, 2025

Svarbi žinutė kiekvienam Žiema įsitvirtinusi jai priklausančiame kalendoriniame laike. Ankstyvos sutemos už lango – be šaltumo ir baltumo, anei sniego, […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
20 sausio, 2025

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) eksponuojama istorinė paroda – „Bibliotheca rediviva: Grafų Huten-Čapskių knygų […]

17 sausio, 2025

Šiemet bus teikiama jau XVII-oji kasmetinė Dionizo Poškos premija, kurią 2009 m. įsteigė Šilalės rajono savivaldybės taryba. Premija skiriama konkurso […]

Kalėdų eglučių kiemelio popietė
16 sausio, 2025

Sausio 16 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje […]

16 sausio, 2025

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veiklą pradeda Ukrainiečių kultūros klubas, vadovaujamas Ukrainos folkloro ir kultūros tyrinėtojos Halynos Kutnyakovos. Pirmasis […]

15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

15 sausio, 2025

Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Sausio 9–31 dienomis Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinyje eksponuojama smilginių sodų paroda „Smilginukai“, kviečianti susipažinti su lietuvių liaudies […]

13 sausio, 2025

Penktadienį iš pareigų pasitraukė Plungėje įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, praneša Plungės rajono savivaldybė. „Šią savaitę Žemaičių dailės […]

11 sausio, 2025

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

10 sausio, 2025

Sausio 6 dieną Vilniaus arkivyskupija surengė spaudos konferenciją, pristatydama 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose surastas paveldo vertybes […]

10 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

9 sausio, 2025

Informaciją, kad Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje veikiančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, pervadinant jį į Literatūrinį muziejų, kultūros ministras […]