22 kovo, 2022

Ukrainos ir Lietuvos bendrystę liudija ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bei vienuolyno istorija

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas pernai paminėjo jubiliejų – sukako trisdešimt metų, kai ji buvo perduota Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčiai ir vienuoliams bazilijonams. Aušros vartų gatvėje esantys pastatai jau daugiau kaip 500 metų yra neatskiriama Vilniaus senamiesčio peizažo dalis ir kelis šimtmečius liudija Ukrainos ir jos žmonių ryšius su Lietuva.

Komplekse tęsiasi prieš septynerius metus Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti tvarkybos darbai, bet bažnyčioje vyksta pamaldos, vienuolyne įsikūrę trys iš Ukrainos atvykę tėvai, vienuoliai bazilijonai.

„Ši bažnyčia mums labai svarbi savo istorine, kultūrine ir dvasine verte. Ji pastatyta daugiau kaip prieš 500 metų, vienu metu Vilniuje veikė net devynios graikų unitų bažnyčios, o dabar išliko tik ši. Čia susibūrusi bendruomenė, žmonės renkasi maldai. Todėl mums ši bažnyčia taip rūpi, todėl norime, kad  ji būtų tvarkoma, saugoma“, – kalbėjo Šv. Juozapato Bazilijonų Ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis t. Mikolay  Ruslan Kozelkivsky OSBM.

Bažnyčioje sulaukiama ir naujų lankytojų, jų gerokai padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, kai į Lietuvą atvyko karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vilniaus senamiestyje jie atranda miniatiūrinę Ukrainos salelę.

Galvosūkis restauratoriams – kurio laikotarpio interjerą atkurti

Tam, kad kelių šimtų metų istoriją skaičiuojantys Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios, vienuolyno pastatai kuo ilgiau išliktų, 2015 metais buvo pradėti tvarkybos darbai. Pirmiausia pagalbos sulaukė bažnyčios fasadai, bokštai ir stogas, buvo įrengta gaisrinė signalizacija. Taip pat sutvarkyta po altoriumi esanti kripta ir joje perlaidoti vienuoliai bazilijonai, atgulę čia XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Žinoma, kad kriptoje buvo palaidota ir daug įžymių miestiečių  (tarp jų ir Vilniaus burmistras Anastazas Brahas). 

Statinių tvarkybos darbai tęsiami toliau. Praėjusių metų sausį KIC pasirašė dvi sutartis su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Viena jų – dėl Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimų ir tvarkybos darbų projekto parengimo, kita – dėl  varpinės tyrimų ir tvarkybos darbų projektų parengimo.

2022 metais KIC, siekdamas užtikrinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programoje numatytų tvarkybos ir kitų darbų įgyvendinimą, rengia dokumentus Švč. Trejybės bažnyčios salės grindų projekto parengimo paslaugoms pirkti.

Pradėti varpinės fasadų ir Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimai paskatino tyrėjus dar kartą peržvelgti visą šių statinių istoriją.

Istoriniuose šaltiniuose minima pati pradžių pradžia buvo 1347-1350 metais Algirdo žmonos, kunigaikštytės Julijonos pastangomis pastatyta medinė cerkvė. 1514 metais Vilniaus kaštelionas, Trakų vaivada kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis už pergales mūšyje prie Oršos gavo leidimą ir pastatė dvi naujas mūrines cerkves. Viena jų ir buvo dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia su vienuolynu, ji iškilo vietoj minėtos medinės. Po Bresto unijos, 1595 metais Švč. Trejybės cerkvė su vienuolynu buvo atiduota unitams.

Tokie ilgaamžiai, šimtmečių istoriją skaičiuojantys pastatai per savo istoriją išgyvena ne vieną rekonstrukciją, nukenčia nuo gaisrų, yra vėl atstatomi. Tad tyrimus atliekantiems specialistams, restauratoriams tenka spręsti nelengvą galvosūkį – kurio etapo, kurio laikotarpio dekorą, dažymo būdą, interjerą atkurti.

Šiuo atveju atlikus visus tyrimus, atsižvelgus į dar 1992 metais Paminklų restauravimo projektavimo instituto metodinėje taryboje aptartą tapyto dekoro konservavimo ir restauravimo darbų koncepciją, įvertinus iki šių dienų išlikusios skirtingų laikotarpių sienų tapybos apimtis ir būklę, tvarkybos darbų projekte pasiūlyta Švč. Trejybės bažnyčios interjere atgaivinti trečio etapo (XVIII a. baroko laikotarpio) dekoro kompozicijos visumą, o šios tapybos fone eksponuoti antro  (~XVI a.-XVII a. pr. – gotikos laikotarpio) ir penkto (XIX a. II p.) etapų dekoro fragmentus, apimančius pagrindinius kiekvieno etapo kompozicijų pasikartojančius elementus.

Remiantis tvarkybos darbų projekto dokumentacija, kuri apima ir pernai parengtas polichrominio sienų dekoro bei lipdybinio dekoro konservavimo ir restauravimo programas, dabar vyksta viešasis pirkimas, kurio laimėtojas turės tvarkyti Švč. Trejybės bažnyčios salės interjerą (pietinę sieną). Pagal minėtas rekomendacijas bus atlikti polichrominio sienų dekoro, interjero lipdybinio dekoro elementų,  ankapinės plokštės (Anastazo (Afanasijaus) ir Antano Brahų epitafijos) konservavimo ir restauravimo darbai. Taip pat pagal tvarkybos darbų projekto sprendinius bus tvarkomas gotikinis portalas, restauruotos ir atidengtos  XX a. užmūrytos angos, atliekami kiti tvarkybos, restauravimo darbai.

Bus pradėta tvarkyti XVI amžiuje pastatyta varpinė

Šiais metais tvarkybos specialistų pagalbos sulauks ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio varpinė – pagal pernai parengtą projektą čia bus atliekami tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo ir avarijos  grėsmės pašalinimo) darbai.

Šios mūrinės varpinės istorija siekia XVI amžiaus pradžią. Spėjama, kad ji galėjo būti pastatyta kiek vėliau nei šalia stovinti cerkvė – po 1514 metų. Iki mūsų laikų išlikusios visos keturios varpinės sienos per tris aukštus yra pradinio statybos laikotarpio, rekonstrukcijos palietė tik pirmąjį aukštą ir karnizinę dalį. Tiesa, pirminė varpinė buvo gerokai aukštesnė, viršutiniame tarpsnyje buvę galingi varpai ir laikrodis.  Po 1748 metų gaisro ji atstatyta žemesnė, vėliau sulaukė dar kelių rekonstrukcijų.

Netrukus KIC paskelbs viešąjį pirkimą, kuriame numatyti varpinės tvarkybos darbai: stogo remontas, lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas, taip pat bus įrengti laiptai, atlikti kiti darbai. Tvarkybos darbų projekto sprendiniais siekiama išsaugoti išlikusią autentišką pastato planinę struktūrą, šalinant vėlyvuosius ir atkuriant sunaikintus autentiškus, saugotinus pastato elementus.

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios vidus, varpinė ir  remonto laukianti pietinė siena su Brahų epitafija.


14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

7 kovo, 2025

Iškilmingame renginyje Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikė […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

6 kovo, 2025

Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 3 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su režisieriumi, dailininku, autorinės juvelyrikos kūrėju Algirdu Mikučiu, […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

2 kovo, 2025

Ketvirtadienį prasidėjusios Knygų mugės metu apdovanoti 33-iojo Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai, maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai, praneša […]

1 kovo, 2025

Siekdama įamžinti šviesaus atminimo eseisto, poeto, dramaturgo ir publicisto Rolando Rastausko kūrybinį palikimą, Palangos miesto savivaldybė steigia rašytojo vardo literatūrinę […]

28 vasario, 2025

Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie […]

27 vasario, 2025

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vasario 27–kovo 2 dienomis vyksta didžiausia Baltijos šalių knygų ir muzikos šventė – Vilniaus […]

27 vasario, 2025

Privatūs meno kolekcionieriai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė į Lietuvą parvežė neeilinį radinį – unikalų albumą su 292 B. H. […]

26 vasario, 2025

Odetos galerija švenčia pirmąjį gimtadienį. Galerijos įkūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė džiaugiasi, kad jos namuose ilgai kaupti […]

Regionų naujienos