UNESCO nematerialiu paveldu pripažino italų operinio dainavimo meną
UNESCO trečiadienį į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą įtraukė italų operinį dainavimą – meną, kuris „perduodamas tik žodžiu“ tarp maestro ir mokinio ir kuris traukia mokinius iš viso pasaulio.
„Tai oficialus patvirtinimas to, ką jau žinojome: operinis dainavimas yra pasaulinė kompetencija“, – po JT kultūros agentūros sprendimo pareiškė Italijos kultūros ministras Gennaro Sangiuliano.
Opera atsirado Italijoje, kompozitorių Scarlatti ir Verdi tėvynėje. Ją dainavo Italijos patriotai, o kai kurios geriausios pasaulio arijos buvo sukurtos šioje šalyje.
Itališka opera – tai „fiziologiškai kontroliuojamas dainavimo būdas, kuris sustiprina balso skambesį akustinėse erdvėse, pavyzdžiui, amfiteatruose ir bažnyčiose“, – teigė UNESCO.
Šis menas siejamas su specifinėmis veido išraiškomis ir kūno gestais, jame derinama muzika, drama, vaidyba ir scenografija. Jis taip pat „skatina kolektyvinę sanglaudą ir sociokultūrinę atmintį“, taip pat yra „saviraiškos laisvės ir kartų dialogo priemonė“, teigė UNESCO.
Po įvairių eksperimentų su muzikiniu teatru 16 amžiuje opera atsirado apie 1600 metus Florencijoje, kai buvo įkurta akademija, skatinusi naujovišką dainuojamojo teksto ir muzikos derinį.
Pirmuoju didžiuoju operos kompozitoriumi laikomas 1567-1643 metais gyvenęs italas Claudio Monteverdi.
Šiandien Italijoje veikia apie 60 operos teatrų (tai yra pasaulinis rekordas), o tokie operos dainininkai kaip 20 amžiaus tenoras Luciano Pavarotti buvo ir tebėra garbinami kaip didelės žvaigždės.
