24 spalio, 2020
Gražvydas Balčiūnaitis

Unikalus paminklas atgimė katalikių moterų iniciatyva

Baltomis skarelėmis pasidabinusių moterų būrelis vieną rudens popietę užpildė Pasvalio miesto kapinių erdvę prie paminklo Mirusioms motinoms visai kaip 1933-iasiais, kuomet Motinos dieną paminklą pašventino Panevėžio katedros kapitulos kanauninkas ir vyskupijos kurijos kancleris Vladislovas Butvila (1891–1915–1961 03 14). Iš senos fotografijos į dabartį žvelgia Katalikių Moterų draugijos narės, kurių rūpesčiu minėtais Šventaisiais metais Pasvalyje iškilo didžiausia tuo metu skulptūra. Tą pačią dieną neturtingoms motinoms buvo suruošti pietūs, kuriuose dalyvavo inteligentijos atstovai. Anuomet visuomeninėms organizacijoms buvo įprasta savo jėgomis gražinti viešąsias erdves. Šiandien Stoties gatvėje esančios kapinės prieškariu buvo vadinamos naujosiomis. Tad ir paminklas – Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų – jose buvo dominuojantis.

Globojo neturtingas šeimas

Lietuvos Katalikių Moterų draugija susikūrė 1908 metais, Pasvalio skyrius pradėjo veiklą 1922 metais, palaiminus parapijos kun. Kazimierui Krikščiūnui (1882–1906–1965). Pirmininke išrinkta Konstancija Kuosienė. Vėliau ją pakeitusi Liucija Karoblienė draugijai vadovo iki 1940 metų.

„Mūsų tikslas tada buvo kuo daugiau šviesti kaimo moteris ir platinti leidžiamą žurnalą „Moteris“. Mes globojome šeimas ne tik Pasvalio miestelyje, bet skaitėme paskaitas Skrebotiškio parapijoje. Ten įsteigėme draugijos skyrių. Mūsų narių buvo apie aštuoniasdešimt. Be to, nutarta greitu laiku ruošti loteriją, kurios pelnas bus skiriamas labdaringiems tikslams. Mūsų pastangomis buvo sutvarkyta amžinos ramybės vieta – kapinės“, – po daugelio metų prisiminė L. Karoblienė.

Kokia galinga tai buvo jėga, parodė 1933 metais visos Lietuvos katalikių moterų suvažiavimas Kaune. Jos susirinko į Petro Vileišio aikštę, mat tokio skaičiaus (apie 10000 moterų) nesutalpino nė viena Kaune esanti salė… Draugija organizavo kursus vaikų auklėjimo, namų ruošos, ūkininkavimo, sveikatos, religiniais klausimais, gynė moterų teises, rengė įstatymų projektus, rūpinosi mokyklomis, darželiais, prieglaudomis, globos namais. Turėjo parduotuvių, valgyklų, kepyklų, knygynų. Deja, sovietams okupavus Lietuvą draugijos veikla buvo uždrausta, turtas konfiskuotas, vėliava atimta. Tad paminklas Mirusioms motinoms išliko kaip vienintelis katalikių moterų veiklos Pasvalyje liudytojas. Jis niekam neužkliuvo 1944 metų vasarą, kai visai šalia buvo laidojami fronte žuvę sovietinės armijos kariai. Simboliška, kad 1957 metais greta paminklo amžinojo poilsio atgulė kunigas K. Krikščiūnas.

Lietuvos Katalikių Moterų draugija (sąjunga) atgimė 1994 metais. Pasvalio skyriui vadovavo Bronė Aukštikalnienė, paskui Aldona Ona Petkevičienė, šiuo metu – mokytoja Vlada Čirvinskienė. Draugija skleidžia visuomenėje katalikybę, dorą, puoselėja tautines tradicijas, gimtojo krašto istorinę atmintį, prižiūri kapines. Organizacija vienija medikes, pedagoges, buhalteres, prekybininkes, įstaigų tarnautojas.

Tarsi Šiluvos Marija

Vienas pirmųjų atkurtos draugijos rūpesčių buvo paminklas Mirusioms motinoms. Aptvėrus tvorele pavyko išsaugoti jo aplinką. Nelengva buvo rasti galimybių skulptūrą restauruoti, tačiau padedant savivaldybei tai buvo padaryta. 2015 metais paminklas vėl buvo atnaujintas įgyvendinus projektą „Pasitikėkime ir siekime“. Darbus atliko Romualdas Paugis – šaulys, patriotas, Sausio 13-osios Laisvės gynėjas, kuriam nereikėjo ilgai sekti istorijos ir prašyti. Tuomet daug padėjo ir seniūnas Petras Drevinskas. Glaudų ryšį su gimtine išsaugojo pirmosios draugijos pirmininkės L. Karoblienės anūkas verslininkas Vidmantas Martikonis, kuris suteikė finansinę paramą. Kaip pats sakė, visuomet turįs gražių sentimentų Pasvaliui bei galįs prisidėti prie savo močiutės prasmingos veiklos įamžinimo bei dabartinės katalikių moterų veiklos. Po restauravimo paminklas nušvito naujomis spalvomis, Marija pasipuošė mėlynu rūbu kaip Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios altoriuje.

Gyvename nepastovaus klimato juostoje, todėl šiais metais paminklą vėl teko restauruoti. Dėl suprantamų priežasčių neįvyko dvasinė konferencija po gimtąjį kraštą, tad visas jėgas draugija skyrė mirusioms motinoms atminti. Paminklą restauravo Juozo Mackevičiaus komanda iš Linkuvos. Kaip ir seniau parėmė V. Martikonis, paaukojo parapijiečiai. Greta paminklo pastatytas granito suolelis poilsiui. Katalikės moterys dėkingos Pasvalio kunigams už idėjos palaikymą, visiems geradariams: seniūnui Kęstučiui Mitrui, kapų prižiūrėtojams, Irutei ir Felicijonui Danušaičiams už padovanotus želdinius, Zitai Gelumbauskienei, Vilijai Velutienei, Onutei Katkevičienei, Salomėjai Karoblytei, Vijolei Saulevičienei, Stanislavai Vatkevičienei už sutvarkytą aplinką, nupintą vainiką, visiems, kurie čia nepaminėti, bet prisidėjo savo idėjomis, darbu, maldomis.

„Dievo padovanotos akimirkos“

Šiandien, praėjus 87 metams, paminklas Mirusioms motinoms dar puikesnis. Prie jo prasidėjo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio ir Katalikių Moterų draugijos renginys „Dievo padovanotos akimirkos“. Pagerbtos mirusios motinos, maldas vedė vikaras kun. Dainius Kaunietis. Paminklo istoriją priminė šių eilučių autorius. Atminimo žvakutės sužibo ant amžinybėn išėjusių draugijos narių, kunigų, vienuolių kapų.

Kitą rytą visi rinkosi į Rožinio maldas, meldėsi pagal Gyvojo Rožinio intencijas, dėkojo geradariams. Šv. Mišias aukojo Pasvalio parapijos klebonas kun. Henrikas Kalpokas, mons. Povilas Miškinis ir kun. D. Kaunietis. Beje, pastarasis sulaukė sveikinimų naujose pareigose – tapo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasiniu vadovu. Parapijos bendruomenės namuose jis vedė maldininkams prasmingą katechezę, kuri suteikė vertingų dvasinių pamokymų ir pamąstymų. Nuotaikingą meninę programą padovanojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo ansamblis „Va-tai-va“ (vadovas – Giedrius Gumbelevičius).

Netradiciniai šie metai Pasvalio moterims katalikėms. Pasaulinės tendencijos atsiliepė draugijos veiklai. Kita vertus, atnaujintas paminklas Mirusioms motinoms yra išskirtinis įvykis visai miesto bendruomenei ir pavyzdys kitoms visuomeninėms organizacijoms. Tai – didelis žingsnis į artėjantį draugijos Pasvalio skyriaus šimtmetį. Moterys baltomis skarelėmis dėkingos Dievui už padovanotas nuostabias akimirkas. O mes dėkingi joms už nuoširdžiai puoselėjamą erdvę Pasvalio mieste.

 

 


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]