Universitetų aplinka tampa draugiškesnė žmonėms su judėjimo negalia, bet tobulėti yra kur

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas atskleidė – studentams su specialiaisiais poreikiais atviros ne visos Lietuvos aukštosios mokyklos. Tuomet ketvirtadalis jų buvo visiškai pritaikytos asmenims su judėjimo negalia. Kas pasikeitė dabar?

Ar universitetai tapo labiau pritaikyti judėjimo negalią turintiems studentams, dėstytojams ir darbuotojams? Tai pabandė išsiaiškinti 15min.lt. Atrodo, universitetų aplinka pamažu tampa draugiškesnė žmonėms su judėjimo negalia, tačiau pasitempti dar tebėra kur.

Karūnuoja VDU

„Visiškai neįgaliesiems pritaikytų aukštųjų mokyklų yra tikrai ne daugiau kaip ketvirtadalis. Visiško pritaikymo sąvoka irgi yra labai stipriai diskutuotina. Nors kai kur yra įmanoma įvažiuoti į pastatą su vežimėliu, gali užstrigti koridoriuje, kur yra durų slenkstis ar pan. Tualetų, laiptinių, liftų, auditorijų pritaikymas daugeliui studentų su negalia ir aukštųjų mokyklų vis dar – iššūkis“, – teigiama 15min.lt atsiųstame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) komentare.

LSS vadovas Paulius Baltokas kaip labiausiai pritaikytą žmonėms su judėjimo negalia karūnuoja Vytauto Didžiojo universitetą (VDU).

„Jie stipriai dirba šia tema, jų studentų su negalia skaičiai istoriškai yra didžiausi, taigi ir VDU tarp studentų yra žinomas kaip studentams su judėjimo negalia pritaikytas universitetas. Jie turi ir darbuotojų, kurie rūpinasi būtent aukštosios mokyklos pritaikomumu“, – teigė P.Baltokas.

Dažna mažesnė aukštoji mokykla tokio darbuotojo, anot jo, arba neturi, arba už tokią veiklą atsakingas žmogus paskęsta krūvoje kitų pareigų ir rūpinimasis neįgaliaisiais nustumiamas į antrą planą. Kas vis dėlto šiandien kliudo aukštosioms mokykloms būti atviresnėms žmonėms su specialiaisiais poreikiais?

„Visų pirma, tai – patalpų pritaikymas, antra – tinkamas aukštųjų mokyklų informacijos apie pritaikymą viešinimas. Peržvelgus aukštųjų mokyklų interneto svetaines retai galima rasti informaciją apie pritaikomumą, kontaktus, su kuo būtų galima pasikonsultuoti ir t.t. Paprastai pasakius, net jei aukštojoje mokykloje situacija dėl pritaikomumo ir nėra bloga, informacijos apie tai rasti sunku“, – teigė LSS vadovas.

15min.lt pasidomėjo, kiek judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytos aukštosios mokyklos, dalyvaujančios projekte „Be slenksčių“.

Buvo sukurta objektų prieinamumo neįgaliesiems įvertinimo anketa, pagal kurią Lietuvos žmonių su negalia sąjungos darbuotojai tikrino įvairius visuomeninės paskirties objektus visoje Lietuvoje. Informacija buvo kaupiama ir sisteminama.

Patikrintų objektų skaičiui perkopus per 1000, buvo sumanyta sukurti internetinį puslapį beslenksciu.lt, kad kiekvienas neįgalusis pasinaudotų šiais duomenimis ir galėtų kuo savarankiškiau judėti aplinkoje. Panaršius minėtame tinklalapyje galima aptikti informaciją apie septynis universitetus. Tai – VDU, Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU), Šiaulių universitetas (ŠU), Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU).

Ne visi VDU pastatai pritaikyti neįgaliesiems

Draugiškiausią aplinką žmonėms su judėjimo negalia sukūrusiame VDU šiuo metu studijuoja daugiausia neįgalių studentų – 130. Universitete nuolat kuriama ir rekonstruojama materialinė universiteto bazė pritaikant, adaptuojant ją fizinę negalią turintiems studentams.

Neįgalieji gyvena jų poreikiams pritaikytuose bendrabučiuose, kuriuose turi galimybę gyventi ir juos lydintys žmonės. Pagrindiniame VDU pastate neįgaliems VDU studentams įrengtas poilsio kambarys, kuriame neįgalieji gali pailsėti, pasinaudoti įrengta masažo kėde ar tiesiog mokytis ramioje aplinkoje. Universitetas sudaro sąlygas studijuojantiesiems naudotis jiems skirtomis mokymo/ugdymo priemonėmis, įrenginiais ir tokiu būdu neįgalieji patys gali pasirūpinti studijoms reikalinga medžiaga.

„Vis dėlto sunkumų tebėra, nes ne visi pastatai, ypač paveldiniai, yra pritaikyti studentams su judėjimo negalia, tačiau šias problemas stengiamės spręsti kompleksiškai – neskirti auditorijų, kitų užsiėmimų ar atsiskaitymų tokiose patalpose, o esant reikalui, sudarome sąlygas naudotis įvairia turima kilnojama technika, pavyzdžiui, laiptų kopikliais ir pan.“, – 15min.lt teigė VDU Studentų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius.

Tam, kad VDU būtų dar atviresnis judėjimo negalią turintiems žmonėms, dar reikia pasitempti, nepaisant to, kad iki šiol padaryta labai daug.

„Daugiau tikslinės informacijos, orientuotos į juos apie universiteto pritaikomumą, pradedant mokyklos suolu. Kita vertus, kiekybė nėra tiek aktuali, kiek kokybė, nes šie studentai studijuodami turėtų būti labiau orientuojami pasirinkti studijuoti konkrečią studijų programą, įvertinus savo negalią, turimus gebėjimus, asmeninius siekius bei darbo rinkos poreikius tam, kad pabaigus studijas jie būtų konkurencingi darbo rinkoje“, –komentavo M.Simanavičius.

VU fakultetai pritaikyti skirtingai 

VU, kuriame šiuo metu studijuoja 108 studentai su negalia, fakultetai ir kiti padaliniai yra skirtingai pritaikyti studentams su judėjimo negalia.

„Dalies fakultetų aplinka yra visiškai pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia – įrengtos rampos, keltuvai, liftai, jog judėjimo negalią turintys žmonės galėtų laisvai judėti be kitų asmenų pagalbos“, – 15min.lt teigė VU ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Edita Kirlytė.

Dalyje VU fakultetų aplinka pritaikyta iš dalies. „Pavyzdžiui, nėra rampų, tačiau tokiuose fakultetuose yra speciali technika – mobilūs kopikliai – su kuriais judėjimo negalią turintys studentai ir kiti asmenys gali patekti į pastatus“, – sakė E.Kirlytė.

Kai kuriuose fakultetuose, pradėjus studijuoti judėjimo negalią turinčiam studentui ar pradėjus tokią negalią turinčiam dėstytojui skaityti paskaitas, buvo specialiai pritaikoma fizinė aplinka, jog jie galėtų judėti be kliūčių.

„Siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas studentams su specialiaisiais poreikiais stengiamasi atsižvelgti ir į kitus aspektus, pvz., sudarant tvarkaraščius parenkamos patogiausios auditorijos“, – teigė VU ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja.

Ji atkreipė dėmesį į dalyvavimo įvairiausiuose projektuose naudą. Projektas „Be slenksčių“ leidžia informuoti visuomenę ir asmenis su judėjimo negalia apie tai, kaip lengvai ar sunkiau prieinami VU fakultetai ir kiti objektai, nors jų svetainėje kol kas yra pateikiami tik kelių fakultetų įvertinimai.

„VU taip pat dalyvavo projekte „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“, kurio metu buvo gauta įvairios technikos, programinės įrangos studentams su specialiais poreikiais. Studentams, dėstytojams ir asmenims su judėjimo negalia buvo gauti mobilūs kopikliai, speciali kompiuterinė technika, reguliuojamo aukščio baldai. Taip pat šis projektas teikė ir finansinę paramą studentams su specialiais poreikiais“, – teigė E.Kirlytė.

Projekto metu buvo vykdytos mokymų sesijos, skirtos suteikti informacijos ir žinių švietimo pagalbos specialistams apie studentus su specialiais poreikiais, jų poreikių įvairovę, technines pagalbos priemones, studijų aplinkos pritaikymą, pagalbos pobūdį ir t.t.

VU ryšių su visuomene skyriaus darbuotojos nuomone, kartais trūksta asmenų su negalia ar specifiniais poreikiais ryžto dalyvauti priėmimo konkurse, noro studijuoti, įsilieti į akademinę bendruomenę.

„VU stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas studentams su specialiais poreikiais studijuoti: kurti ne tik pritaikytą fizinę aplinką, tačiau ir palankią psichologinę atmosferą. Todėl jei studentams su specialiaisiais poreikiais kažko trūksta, raginame juos kreiptis į Studijų direkciją ar fakulteto, kuriame studijuoja, administraciją ir visada stengiamės išspręsti kilusias problemas“, – ragino E.Kirlytė.

KTU galima paskambinti „pagalbininkui“

KTU, kuriame šiuo metu studijuoja 40 negalią turinčių studentų, sudarytos palankios studijų sąlygos tokiems žmonėms. Dauguma universiteto pastatų yra visiškai arba iš dalies pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Šiuo metu tinkamų sąlygų neįgaliesiems su judėjimo negalia nėra sudarytų KTU Panevėžio ir Verslo fakultete, kai kuriuose fakultetuose trūksta specialių keltuvų ar liftų.

„Be to, KTU Sporto centre yra vedami specialūs užsiėmimai negalią turintiems žmonėms. Studentai kviečiami į individualias psichologines konsultacijas bei grupinius streso užsiėmimus, relaksacijas, kurias veda KTU Studentų ugdymo centro psichologės. Psichologinę ir dvasinę pagalbą taip pat teikia Universiteto kapelionas ir sielovados grupė“, – 15min.lt teigė KTU Viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Šliurpaitė.

Universiteto erdvės, kuriose neįgaliesiems sudarytos tinkamos sąlygos judėti ir dalyvauti įvairioje veikloje, yra žymimos logotipu „Būk kartu!“. Jeigu erdvė nėra visiškai pritaikyta neįgaliesiems, šalia logotipo nurodyti kontaktai asmens, kuris pagelbės negalią turinčiam asmeniui judėti arba suteiks visą reikiamą informaciją.

KTU dalyvauja vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“. Šis projektas universitetui padėjo įsigyti priemonių, kurios palengvins studijų procesą negalią turintiems studentams.

KU gelbsti projektas

KU Studentų reikalų skyriaus 15min.lt pateiktame komentare teigiama, kad 2012–2015 metais universitetas dalyvavo Valstybinio studijų fondo vykdomame projekte „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“.

Projekto metu KU studentai su negalia turėjo galimybę gauti tikslines išmokas (152 Eur/mėn.), buvo vykdomi KU darbuotojų, kaip švietimo pagalbos specialistų, mokymai, gauta įrangos studentams, turintiems regos, judėjimo ir klausos sutrikimų.

„Gauta įranga ir specializuoti baldai turintiems judėjimo sutrikimų, tarp jų – mobilūs kopikliai laiptais su papildoma baterija, specializuoti stalai, turintys keletą pozicijų, kurios palengvina studento, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, darbą prie stalo. Taip pat gauta specializuotų kėdžių, turinčių reguliuojamas atramas, po stalu montuojamų-reguliuojamų kampo ištraukiamųjų klaviatūros padėklų ir alternatyvių kompiuterinių pelių, skirtų žmonėms su motorikos sutrikimais“, – teigiama komentare.

Šia įranga studentai, turintys specialiųjų poreikių, gali naudotis Tęstinių studijų institute įkurtoje specializuotoje auditorijoje. Mobiliuosius kopiklius laiptais, skirtus žmonėms, turintiems judėjimo negalią, jau turi šeši KU padaliniai: Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, Menų akademija, Pedagogikos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas ir Tęstinių studijų institutas.

ŠU pritaikytas 80 proc.

Šiaulių universitetas, kuriame studijuoja 57 studentai su negalia, turi unikalų fakultetą – Socialinės gerovės ir negalės studijų – vienintelį tokį Lietuvoje, kuris vykdo studijas, orientuotas į asmenis, turinčius specialiųjų poreikių.

„Šis fakultetas ir Edukologijos fakultetas yra įsikūrę universiteto I rūmuose, kurie visiškai pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo ir padėties sutrikimų (negalią). Fakultete įkurtas Neįgalių studentų technologijų centras, Logopedijos centras, Sveikatinimo centras, Hipoterapijos centras su įvairia mokymo ir mokymosi, reabilitacijos ir diagnostikos įranga, skirta kompensuoti daugelį sunkumų asmenų, turinčių specialiųjų poreikių“, – pasakojo ŠU Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos vyresnioji specialistė komunikacijai Laima Juzulėnienė.

Kiti universiteto padaliniai taip pat visiškai arba iš dalies pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims.

„Pastatuose įrengti reikalavimus atitinkantys liftai, nuovažos, keltuvai, tualetai pritaikyti neįgaliesiems, praplatintos durys, pritvirtinti turėklai. Visiškai pritaikytos Šiaulių universiteto Centrinė biblioteka ir Socialinių mokslų fakulteto biblioteka. Studentų bendrabutyje (P.Višinskio g. 15A) taip pat įrengta nuovaža su turėklais. Viduje yra įrengtas užvažiavimas į pirmą aukštą su turėklais (nes yra 3 laipteliai), pastate galima judėti laisvai“, – teigė L.Juzulėnienė.

Pasak jos, I aukšte neįgaliesiems pritaikyti 8 gyvenamųjų kambarių blokai (19 vietų: 5 dviviečiai ir 3 triviečiai kambariai). „Visų kambarių durys plačios, nėra slenksčių, pritaikyti tualetai. Pirmame aukšte įrengtas ir dušas. Koridoriuje yra erdvi virtuvė. Šiame bendrabutyje įsikūrę studentų atstovybė ir studentų klubas. Jeigu vertintume universiteto pastatų pritaikomumą judėjimo negalią turintiems asmenims procentais, būtų galima teigti, kad jis atitinka apie 80 proc.“, – įvertino L.Juzulėnienė.

ŠU 2011–2013 m. buvo įgyvendintas projektas, siekiant universitetų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros. Parengto ir laimėto projekto „Šiaulių universiteto humanitarinių, socialinių mokslų, meno sričių studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos modernizavimas didinant studijų proceso efektyvumą ir tarptautiškumą“ (HUMER) vertė siekė 4 788 921 Lt (apie 1,3 mln. Eur.).

„Projektą parengė ir įgyvendino trys universiteto fakultetai: Humanitarinis, Edukologijos ir Menų. Pagal projektą buvo atliekamas Humanitarinio fakulteto pastato P.Višinskio g. 38 kapitalinis remontas. Remonto metu fakulteto pastatas buvo visiškai pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Prie pastato buvo įrengtos reikalavimus atitinkančios nuovažos, pirmame aukšte įrengti modernūs keltuvai ir neįgaliųjų poreikiams pritaikyti keleiviniai liftai ir kt.“, – prisiminė L.Juzulėnienė.

Kaip patvirtino Studijų tarnybos direktorė dr. Laima Liukinevičienė, „jei žmogus, turintis judėjimo negalią, nusprendžia studijuoti ŠU, jokių sunkumų nekyla. „Universiteto pastatai pritaikyti neįgaliesiems. Be to, studentai turi galimybę studijuoti pagal individualų studijų grafiką“, – teigė ji.

Kita galimybė siekti išsilavinimo – nuotolinės studijos, bet dėl jų fizinių aplinkų pritaikymas nespartėja.

„Mes pasirengę priimti žymiai daugiau studentų, nei studijuoja dabar, – sakė lektorius Egidijus Alijošius. – Didesnių nei Šiauliai miestų trauka yra didesnė, bet ten pastatų pritaikymas asmenims, turintiems įvairių specialiųjų poreikių, kur kas blogesnis. Sakau tai atsakingai.“

LSU problema – šaligatviai

LSU, kuriame šiuo metu studijuoja 12 studentų su negalia, Taikomosios fizinės veiklos studijų programos direktorė doc., dr. Jūratė Požėrienė 15min.lt teigė, kad įstojusiems į LSU studentams, turintiems judėjimo negalią, paskaitos skiriamos lengvai pasiekiamose auditorijose.

„Universitete Europos Sąjungos lėšomis yra įrengti keltuvai ir liftai, rampos. Studentų bendrabutis visiškai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Be to, universiteto teritorijoje įrengtos ir specialios vietos neįgaliųjų automobiliams statyti“, – sakė J.Požėrienė.

LSU dalyvavo Valstybinio studijų fondo kuruojamame projekte „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“, kurio metu taip pat buvo įgyta įrangos ir priemonių neįgaliųjų fizinei aplinkai gerinti.

Universitete įsteigta neįgaliųjų kuratoriaus pareigybė. „Dirbantis asmuo drauge su universiteto administracija stengiasi kiek galima greičiau ir efektyviau pašalinti kliūtis, jei tokių atsiranda“, – paaiškino J.Požėrienė.

Universitete ne tik mokosi studentai su judėjimo negalia, tačiau ir dėsto dėstytojai, judantys su neįgaliųjų vežimėliais.

„Universitete yra ir neįgaliųjų sporto klubas, kuris organizuoja įvairią sporto bei fizinio ugdymo ir rekreacinę veiklą – neįgaliųjų vežimėlių krepšinį, plaukimą, lengvosios ir sunkiosios atletikos užsiėmimus, stalo tenisą, orientacinį sportą, aerobiką, žygius baidarėmis, išvykas“, – vardijo pašnekovė.

Pašnekovės nuomone, dar galėtų būti tobulinama universiteto infrastruktūra, atsižvelgiant į judėjimo negalią turinčių studentų poreikius. „Tačiau šiai dienai didelių nusiskundimų iš šių studentų neturime, žinoma, galbūt viena iš opiausių problemų šiai dienai yra universiteto teritorijoje esantys šaligatviai, kurie nėra lygūs ir neįgaliesiems, judantiems neįgaliųjų vežimėliuose, kyla problemų“, – pripažino J.Požėrienė, pridūrusi, kad šios problemos artimiausiu metu neliks.

Dauguma korpusų pritaikyti – tik iš dalies

MRU naujasis korpusas MRU LAB, Studentų namai visiškai pritaikyti studentams, turintiems judėjimo negalią. „Tačiau II-V korpusai – tik iš dalies“, – 15min.lt teigė MRU Visuomenės informavimo vadybininkas Kęstutis Saldžiūnas.

Nuolatinėse ir ištęstinėse MRU studijose studijuoja 49 studentai, turintys negalią.

„Dalyvavome Valst. studijų fondo projekte „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ 2013-2015 m., kur du universiteto darbuotojai dalyvavo ilgalaikiuose mokymuose bei universitetas gavo kompiuterinės įrangos ir baldų“, – sakė K.Saldžiūnas.

Pasak MRU Visuomenės informavimo vadybininko, biblioteka yra prieinama skaitytojams su negalia – prie įėjimo įrengti modernūs keltuvai, visose bibliotekos patalpose galima važiuoti vežimėliu, įrengtos 5 specializuotos kompiuterinės darbo vietos. „Prie Centrinių rūmų įrengtos vietos neįgaliųjų automobiliams“, – pridūrė K.Saldžiūnas.