Uraganinio vėjo nusiaubtus Klaipėdos paplūdimius kuopia karių desantas
Pora dešimčių karių suvažiavo į vieną labiausiai uraganinio vėjo nusiaubtą I-osios Melnragės paplūdimį. Kuopti bangų suneštas šiukšlių sąvartas, statybinį laužą, žabtvorių ir medinių takų nuolaužas pradėta vos prašvitus. Traktoriumi iš paplūdimių išgabenti kalnai šiukšlių.
Vien gelbėtojų pastangomis iškuopti paplūdimių neįmanoma
Už Klaipėdos paplūdimių priežiūrą atsakinga biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“, teikianti ir skęstančiųjų gelbėjimo paslaugas, likviduoti uraganinio vėjo padarinių be papildomų pajėgų neįstengtų. Pasak bendrovės vadovo Virginijaus Urbono, šaltuoju metų laiku gelbėtojų tarnyboje lieka dirbti penki paplūdimius prižiūrintys asmenys.
„Visi sukibom ir antradienį sutvarkėm nuniokotą Smiltynės gelbėjimo stotį. Tačiau viso pajūrio ruožo vieni patys neįveiksime. Būtinos papildomos žmonių pajėgos ir speciali technika“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas.
Pagalbos kreiptasi į Lietuvos policijos mokyklą, Aukštąją jūreivystės mokyklą, karius. Pirmasis pagelbėti sutiko Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. Audros padariniai pradėti likviduoti nuo I-osios Melnragės – labiausiai vėjo nusiaubto Klaipėdos paplūdimio. Netrukus talkos bus surengtos ir kituose pajūrio ruožuose. Savaitgalį prie karių prisijungs savanoriai, būsimieji policininkai ir jūrininkai.
Didieji paplūdimių tvarkymo darbai – pavasarį
Tačiau vien iškuopti sąvartomis užneštų paplūdimių nepakaks. Pavasariop, pasibaigus audrų sezonui, teks atkurti tai, ką suniokojo uraganinis vėjas „Feliksas“. Ir žemyninėje pajūrio dalyje, ir Kuršių nerijoje iš naujo teks pinti apsaugines žabatvores, į paplūdimius tiesti bangų paplautus takus, kai kur atkurti apsauginį kopagūbrį.
Klaipėdos paplūdimiuose bangos į jūrą nusinešė geriamo vandens fontanėlių sistemą, vienur aplaužė, kitur visiškai suniokojo lauko kavinių konstrukcijas. Iš centrinio Palangos paplūdimio jūra pasiglemžė maždaug pusę pločio. Viskam atkurti prireiks ne tik specialistų ir darbininkų susitelkimo, o ir šimtatūkstantinių išlaidų.
Audros nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių eurų
Sutvarkyti ir atkurti nusiaubtus paplūdimius pajūrio savivaldybės atvirauja savo lėšomis neįstengsiančios. Palanga apskaičiavo, kad audros nusiaubtą kurortą sutvarkyti prireiks bent 30 tūkst. eurų. Klaipėdos nuostoliai – netoli 100 tūkst. eurų. Kuršių nerijos nacionalinis parkas taip pat apskaičiavo turėsiantis kelių dešimčių eurų siekiančias išlaidas.
Tačiau tai – tik paplūdimių infrastruktūrai padaryta žala. Kiek teks išleisti smėlio netekusių paplūdimių atkūrimui, dar neapskaičiuota. Tai paaiškės nuslūgus vandeniui. Vis dėlto pajūrio savivaldybėms tai būsianti per didelė finansinė našta. Pasidalinti išlaidomis prašoma Aplinkos ministerijos. Kaip ir kokioms savivaldybėms bus pagelbėta, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apsispręs po ketvirtadienį planuojamo vizito į nuniokotą pajūrį ir ekspertų išvadų apie audros padarinius.
