Už 3 milijonus litų rekonstruotas Jurbarko stadionas virto duobėta pieva, kurioje neauga žolė

Kai 2013 m. prasidėjo Jurbarko stadiono rekonstrukcija, futbolininkai džiaugėsi turėsią naujutėlaitę varžybų aikštę. Tačiau bėgant laikui džiugesį pakeitė nerimas, o pasibaigus atnaujinimo darbams kilo ir pykčio banga. Dėl itin prastos vejos būklės šiandien stadione neįmanoma jokia sportinė veikla. Jurbarko futbolo bendruomenė kaltina valdžią taip iššvaisčius netoli milijono eurų (apie 3 mln. litų) ir reikalauja ištaisyti broką. Rugsėjo 17 d. prie savivaldybės rengiamas piketas.

Viešai smerkia valdžią

Neseniai internete pasklido VšĮ „Jurbarko futbolas“ vadovo bei sporto klubo „Vulkanas“ prezidento Gedimino Eizos pasisakymas, kuriame plačiai išdėstyta futbolo bendruomenės nuomonė dėl renovuoto miesto stadiono. Pateikiame jį kiek sutrumpintą: „Ar jurbarkiečiai turi savigarbos pareikalauti miesto valdančiųjų atsakomybės už neatsakingai, nusikalstamai atliktus darbus?

<…> Atrodo, kad valdžia lenktyniauja, kas, ką blogiau pastatys ar įgyvendins prasčiau kokį projektą. <…> Jurbarko sindromas – valdininkai šlapinasi ant galvų, visi žino, kas vyksta, tačiau vieni apsimeta, kad tai lietus, kiti – lenda po skėčiu. <…> Renovuotos aikštės drenažas neveikia, po tyrimo, atlikto Dotnuvos institute, paaiškėjo, jog pasodintos vejos sudėtyje trūksta 75 proc. pagrindinės žolės komponento. Iškasus 3 cm stadiono vejos randami bulvės dydžio akmenys. Aikštė suprojektuota ne pagal futbolo aikščių standartus (turi turėti nuolydį į visas aikštės kraštines), o kaip vienšlaitis stogas. Duobėta. <…> 15 valdininkų vasarį padėjo parašus net nematę išdygusios žolės, nepasiteiravo, su kuo ji bus laistoma.

Nuo pat pradžių niekam nerūpėjo stadiono atliktų darbų kokybė. <…> Galiu teigti, kad valdininkams tikrai nerūpi mažieji futbolininkai, kurie galėjo jau šiais metais pradėti treniruotis naujame stadione. <…> Praėjus 6 mėn. aikštė netaisoma, tik tvirtinama, kad viskas bus gerai. Pasamdytas ekspertas už 3000 eurų paaiškino, kad žolė per 4 metus atsitaisys, nes bus tręšiama, laistoma, įterpiami kitos žolės komponentai, o akmenis kaip nors reikės pašalinti.

<…> Kodėl trūksta pinigų Jurbarko vaikams, treneriams? O kodėl valdininkų absurdiškiems projektams netrūksta? Lėšos, išleistos pastatyti prieplauką, kuri nenaudojama, Mituvos gilinimas laiveliams priplaukti prie Dainų slėnio, lėktuvo įsigijimas, – tai pinigų išleidimas vėjais. <…>“

Rengs piketą

Šiam G.Eizos pranešimui bei stadiono vejos nuotraukoms pasirodžius internete, savo drąsią nuomonę komentarais ėmė reikšti ir internautai: „Ten net avių negalima būtų ganyti“, „Gėda valdininkams, kurie atima iš sportiškų vaikų galimybę tobulėti“, „Tas pats, kas pastatyti 15 000 vietų krepšinio areną ir vietoj parketo betono dangą pakloti“.

Savas įžvalgas išsakė ir „Vulkano“ futbolo treneris Rolandas Norkus, patikinęs, jog šiuo metu Jurbarko futbolininkai yra įstumti į sudėtingą situaciją: Lietuvos II lygoje rungtyniaujanti miesto komanda nebeturi kur žaisti namų mačų. O jų šiemet liko keturi.

„Kita, Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos aikštė, netinkama, – neturi persirengimo kambarių. Tad LFF buvo leidę mums rungtyniauti Lietuvos II lygoje svetimose aikštėse, tik su ta sąlyga, jog nuo rugsėjo turėsime naują stadioną. Deja…“, – patikino treneris.

Pasak jo, Jurbarko futbolo bendruomenė buriasi ir rugsėjo 17 d. prie savivaldybės ruošia piketą, kuriame žada dalyvauti apie trisdešimt šiai situacijai neabejingų asmenų.

„Reikalausime, jog sutvarkytų stadioną. Jo pridavimas jau seniai įvykęs, su rangovais atsiskaityta. Reiks juk pateikti ataskaitą ir ES institucijoms. Nurašys viską sausrai, pamatysit. Nerūpėjo politikams to projekto kokybė nuo pradžių. Buvęs administracijos direktorius Petras Vainauskas pareiškė: „Jūs visi būtumėte pasirašę, nes aš apie tą žolę nieko nenusimanau“. O tai reiškia, kad bet kas būtų už tokius pinigus pasirašęs. Ką gi, apie pusšimtis sportuojančių vaikų lieka be futbolo. Kaip ir regbininkai – be varžybų vietos“, – teigė R.Norkus.

Verdiktas: veja – tragiška

Kaip rašoma G.Eizos pranešime, Jurbarko stadiono futbolo aikštės rekonstrukcijos darbai atsiėjo 1 117 161,61 Lt, pagalbinio pastato rekonstrukcija – 34 520 Lt, pagalbinio pastato priestato statybos darbai – 1 399 446,51 Lt, informacinis stendas – 5000 Lt, nuolatinis aiškinamasis stendas – 3000 Lt. Išleisti beveik 3 mln. litų, o stadionas netinkamas naudoti.

Tai patvirtino ir LFF, nurodžiusi ne tik stadione paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai. LFF Licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio teigimu, Jurbarko miesto stadionas netinkamas jokios Lietuvos futbolo lygos mačams ir artimiausiu metu netiks. Stadiono būklę jis įvardijo tragiška, o savivaldybės pastangas spręsti problemas – nepakankamomis.

Dar rugpjūčio 14 d. Jurbarko raj. savivaldybei LFF pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai: veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais, o įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai. Išvada: „Vulkanas“ žaisti Jurbarke negali.

Vicemeras: „Tai nepanašu į veją“

Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas pripažino, jog problemų dėl nekokybiškai atliktos stadiono rekonstrukcijos yra. Veja, jo nuomone, nepanaši į veją. Trūkumai išryškėjo po objekto pridavimo, kuris, beje, surengtas 2015 m. vasarį.

„Nesuprantu, kodėl buvo nuspręstą objektą priduoti vasarį, kai negalima įsitikinti, ar veja prigijo. Keista ir tai, kad tuomet sprendimus priėmusi valdžia nesvarstė, ar projektas atitiks LFF stadionų infrastruktūrai keliamus reikalavimus. Be to, rekonstrukcijos darbai buvo nupirkti už mažesnę nei numatyta kainą – 2,5 mln. litų. Atlikus pirkimo procedūras imtasi pokyčių. Sezoniniam statiniui staiga buvo numatytas šildymas elektra. Neva, sutaupė, tai atsirado šildymo poreikis. Keistas sprendimas. Juk elektra brangi, o žiemą stadione nieko nevyks“, – nuomonę išsakė S.Lapėnas.

Vyras patikino, jog jam šiandien sunku atsakyti į klausimus, nes dabartinė valdžia paprasčiausiai tapo ankstesniosios sprendimų įkaitais. Pateisinti pirmtakų padarytas klaidas – nelengva.

Po rinkimų perėmę projektą, naujieji valdininkai sudarė darbo grupę, kuri aiškinasi situaciją, sprendžia, kam perduoti stadiono eksploataciją. Išvados turi būti pateiktos iki spalio 1 d.

„Pagal ES aktus, keisti projekto negalima penkerius metus. Tačiau jį baigus įgyvendinti, jei bus paruošti argumentuoti pasiūlymai gerinti sąlygas, būtų galima sutarti dėl pokyčių. LFF nurodytus reikalavimus tikrai įmanoma patenkinti“, – patikino vicemeras.

Maskuoja, o ne taiso

Liepos 14 d. Jurbarko raj. savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto centro atstovai bei rangovo UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Valutis pasirašė „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktą“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos. Vejos išlyginimo, atsėjimo, tręšimo darbus ir laistymo įrangos įsigijimo kaštus prisižadėjo padengti UAB „Statybos ritmas“.

„Vulkano“ trenerio R.Norkaus teigimu, laistymo sistema įsigyta tik prieš savaitę, o visi bandymai taisyti prastą vejos būklę primena labiau ne trūkumų šalinimą, o jų maskavimą.

Susisiekti su rangovo „Statybos ritmas“ generaliniu direktoriumi nepavyko. Kiti įmonės atstovai komentuoti atsisakė.

Teks daugiau investuoti

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, jog laikinai stadiono priežiūra paskirta Kūno kultūros ir sporto centrui. Anot jos, po pridavimo buvo bandoma tvarkyti veją, bet veltui.

„Be papildomų investicijų neapsieisime. Jas reiks numatyti kitų metų biudžete. Pirmiausia imsimės vejos sutvarkymo darbų. Juk ji svarbiausia sportininkams. Tam prireiks apie 20 tūkst. eurų. Vyks derybos ir su rangovu. Jis taip pat įsipareigojo prisidėti“, – teigė administracijos direktorė.

V.Rekešienės teigimu, dabar Jurbarkas turi tokį stadioną, kokio nenori. Klaidingi sprendimai buvo priimti jau projektavimo metu. Nuo pradžių buvo aišku, kad jis neatitiks daugelio reikalavimų. Nors projektą galima buvo taisyti iki darbų pridavimo, to nebuvo daroma.

„ES už suteiktą paramą turėsime atsiskaityti iki rugsėjo 30 d. Manau, nepavyks. Teks daug ką taisyti, papildomai investuoti“, – patikino V.Rekešienė.