Už bendradarbiavimą įgyvendinant projektą įteikta padėka
LR seime įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Apsaugok mano vaikystę“ dalyvavo ir Klaipėdos rajono savivaldybės delegacija.
Konferenciją organizavo VšĮ Paramos vaikams centras, šiemet švenčiantis savo veiklos dvidešimtmetį. Ji buvo skirta užbaigti 18 mėnesių trukusį projektą „Ankstyvosios prevencijos ir intervencijos darbo su rizikos šeima modelio kūrimas ir diegimas Lietuvos savivaldybėse“ ir apibendrinti socialinę akciją „Nustokime barti – pradėkime girti“. Projekte dalyvavo septynios šalies savivaldybės, tarp jų – ir Klaipėdos rajonas.
„Projekto metu Savivaldybėse buvo suformuotos tarpžinybinės specialistų komandos, vyko tarpžinybiniai pasitarimai, apskritojo stalo diskusijos, mokymai specialistams, rengtos metodinės priemonės Kompleksinės pagalbos modelio įgyvendinimui, teikta pagalba šeimoms krizėje, nuo smurto nukentėjusiems vaikams, besilaukiantiems ir vaikus auginantiems tėvams“, – sakė Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė. Už bendradarbiavimą įgyvendinant projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo įteikta VšĮ Paramos vaikams centro padėka.
Konferencijos dalyvius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pebedinskienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, Karališkosios Norvegijos ambasados Lietuvoje ir EEA/Norway Grants Politikos pareigūnė Inga Rudzinskaitė. Pranešimus pristatė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams linijos koordinatorė Evelina Firaitė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, „Eurochild“ vyriausioji politikos koordinatorė Agata D‘Addato, VšĮ Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė ir kiti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad šeimos prevencijai iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl sulaukiama skaudžių pasekmių ir tenka dirbti su padariniais: „Po ilgų diskusijų ir daugelio metų Seimui galėjome pateikti Vaiko teisių apsaugos įstatymo naujos redakcijos projektą. Galbūt vienos ar kitos nuostatos kam nors yra per griežtos, nepriimtinos, bet turime išdiskutuoti ir surasti tuos sprendinius, kurie yra patys reikšmingiausi apsaugant vaikus. Lietuvoje vis dar turime daug socialinės rizikos šeimų, todėl mūsų rūpestis ir prevencija turėtų būti nukreiptas į šeimą.“ Pasak ministrės, vaikystė yra gražiausias gyvenimo laikotarpis, tačiau suaugusieji, turėdami daug rūpesčių, kartais pačias didžiausias vertybes palieka nuošalyje. Esą reikėtų daugiau iniciatyvų, kurios visuomenėje leistų stiprinti šeimą ir šeimoje augančius vaikus.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė sakė, kad pagal naują Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakciją yra daug nuostatų, kurios skirtos apsaugoti vaikus nuo bet kokio smurto, suteikti kompleksinę pagalbą šeimai, pereiti nuo institucinės globos prie bendruomeninės. Svarstant įstatymo projektą Seimo komitetuose bus itin svarbi nevyriausybinių organizacijų pagalba – jų įžvalgos, patirtis, praktinis darbas. „Įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos konvenciją, Lietuvai vėl išsakytos pastabos dėl to, kad lyginant su kitomis ES valstybėmis pakankamai didelis skaičius vaikų auga globos institucijose. Šis procesas yra ilgas ir negali būti skubotas, tačiau žingsnis po žingsnio turime paruošti bendruomenes, savivaldybes teikti paslaugas šeimose bendruomenėje ir pertvarkyti institucijų veiklą“, – kalbėjo K. Miškinienė. Šiuo metu labai trūksta kompleksinės pagalbos šeimai. Mat Lietuvoje yra apie 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga apie 20 tūkst. vaikų ir tik 6500 lanko vaikų dienos centrus, kur su jais pačiais ir jų šeimomis dirba specialistai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dėmesį skyrė vaiko teisių padėčiai Lietuvoje. Ji pažymėjo, kad pasauliniu mastu Lietuva atrodo neblogai ir pagal Jungtinių tautų organizacijos vertinimą netgi yra tarp geriausiųjų, tačiau dar negalime lygiuotis į vakarų Europos valstybes, Norvegiją, Šveicariją. Ji pabrėžė, kad daugumai lietuvių vis dar sudėtinga suvokti, kad vaikas yra žmogus su visomis prigimtinėmis teisėmis. „Vis dar dažnai išgirstame tokius pasakymus, kaip „vaikas mano – ką noriu, tą darau“, „aš esu tėvas – aš sprendžiu“. Oponentai, nepasako argumentų, kodėl mušimas – reikalinga auklėjimo priemonė. Tai visiškai nediskutuotinos pozicijos, kurias ypatingai sudėtinga įveikti, nes mes nebesikalbame – tiesiog pasakome ir viskas. Su tuo susiduria ir į svečias šalis išvykę mūsų tautiečiai, tačiau ten tarnybų darbuotojams toks požiūris nesuprantamas“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Viena iš pagrindinių Europos vaikų teisių apsaugos nuostatų yra vaiko, kaip lygiaverčio individo, teisių užtikrinimas ir pagalba šeimoms, kad vaikai galėtų augti su savo tėvais. Efektyvi pagalba nėra labdara, ji turi padėti šeimai sustiprėti, o bendravimo sunkumų patiriantiems tėvams padeda mokymai ir Europoje sėkmingai veikiančios šeimų savitarpio pagalbos grupės. Kaip teigia VšĮ Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė, praktiškai visi tėvai gali sukurti gražius santykius su vaikais ir užauginti laimingus, tinkamai besielgiančius vaikus, tik kartais šeimoms reikia padėti įgyti reikalingų tėvystės įgūdžių ar suteikti paramą krizės metu. Reikia laiku pastebėti šeimas, turinčias sunkumų, ir suteikti joms konkrečias paslaugas. Turime dirbti su kiekviena šeima individualiai, o ne abstrakčiai kalbėti apie vaikų teises ir pagalbą šeimoms.
