Už ką daugiau mokame: už atliekų sutvarkymą ar valstybėje esančią netvarką?

Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, įpareigojanti visus padangų gamintojus-importuotojus iki metų pabaigos sudaryti sutartis su savivaldybėmis dėl padangų atliekų, surenkamų didelių gabaritų atliekų aikštelėse, sutvarkymo, įskėlė aštrių derybų žiežirbą tarp gamintojų-importuotojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų. Nors derimasi, kas ir kiek privalo mokėti, akivaizdu, kad tai – valstybėje esamos netvarkos padarinys, už kurį mokame visi. Ir kadangi ant visų pečių kraunama vis didesnė matomų ir nematomų mokesčių našta, norom nenorom imi galvoti, kad kažkam ta netvarka – pelningas biznis.

Reikalauja  sumokėti ir už …skiepus

Kadangi įstatymas įpareigoja atitinkamai užimamos rinkos daliai sutvarkyti ir didelių gabaritų atliekų aikštelėse kaupiamas padangų atliekas, o didžiąją dalį šių aikštelių administruoja regionų atliekų tvarkymo centrai, Padangų importuotojų organizacija (PIO) kartu su Autogamintojų ir importuotojų organizacija  (AGIA) parengė ir išsiuntė centrams bendradarbiavimo sutarčių projektus, pagal kuriuos įsipareigojo sutvarkyti įstatymu  numatytą padangų atliekų kiekį. Tačiau, kaip rodo, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro raštas, nuspręsta nesitenkinti įstatymo numatytu atliekų kiekio sutvarkymu.

Alytiškiai rašte gamintojams-importuotojams rašo, kad jų eksploatuojamose aikštelėse, o jų yra 19, pernai buvo sutvarkyta apie 955 tonas atliekų, iš jų 777,401 tonos – padangų atliekos. „Atliekų surinkimo ir sutvarkymo išlaidos aikštelėse sudarė 62 059,32 euro be PVM, išlaidos vienai aikštelei – 3 266,28 euro per metus“, – teigiama rašte ir išvardijama, kas sudaro tas išlaidas. Tai darbo užmokesčio, socialinio draudimo, elektros energijos, valymo įrenginių, ryšių ir kitos su administravimu susijusios sąnaudos; ilgalaikio turto nusidėvėjimas; darbuotojo draudimas; darbuotojo sveikatos patikrinimai, skiepia; trumpalaikis inventorius (spec. drabužiai, ūkinis inventorius ir kt.).

„Dabar padangų gamintojai-importuotojai sutvarko tik padangų atliekas, bet aikštelių eksploatavimo išlaidų nefinansuoja.  Šios išlaidos dengiamos iš rinkliavos, o to neturėtų būti“, –  teigia Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas.

Nors šiuo metu tiksli suma, kurią centrai pageidauja gauti už šių aikštelių eksploatavimą, galutinai nėra aiški, bet iš pokalbių su centrų atstovais susidarė įspūdis, kad kalba sukasi apie 30–40 eurų už padangų atliekų toną.

Už viską sumoka vartotojas

Be abejo, gamintojai-importuotojai tą sumą įskaičiuos į padangų kainą. Vartotojai gi šios kainos jau niekur nebegalėsime įskaičiuoti, nes, kaip paprastai, turime vienintelę galimybę – mokėti. Tik daugiau, nes ir taip jau sumokame už didelių gabaritų aikštelių eksploatavimą. Už šias aikštele sumokame, kaip patvirtina centrų atstovai, per rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. O tai reiškia, kad mokame visi. Ir pačios aikštelės įrengtos už mokesčių mokėtojų arba ES paramos pinigus.

Tad valdžios kalbos, kad per metus kiekvienas, turintis automobilį, gali nemokamai palikti po 4–5  padangas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse – švelniai tariant yra žmonių mulkinimas. Už įsigytų padangų atliekų sutvarkymą gyventojai sumoka per rinkliavą.  Ir net tie, kurie neturėjo ir neturi transporto priemonės.

Taigi seniai už viską visi jau esame sumokėję, dar mokame ir … mokėsime, tik daugiau, nes labai abejotina, kad sumažės rinkliava, jei dalis šių aikštelių eksploatavimo išlaidų bus užkrauta ant padangų gamintojų-importuotojų pečių.

„Kodėl turi būti apgaudinėjamas žmogus? Aplinkos ministerija, kitos valstybinės institucijos, savivaldybės turi žmonėms aiškiai pasakyti, už ką jie moka ir kaip jų sumokėti pinigai panaudojami. Kalbos apie nemokamas paslaugas – tik manipuliacija“, – esamą padėtį apibūdina Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Samdomi atliekų tvarkytojai

Šiuo metu regionų atliekų tvarkymo centrai padangų atliekas tvarko skirtingai. „Mes esame pasirašę sutartį su gamintojais-importuotojais ir jie sutvarko padangų atliekas“, – teigia Telšių regiono atliekų tvarkymo centro laikinai einantis direktoriaus pareigas Juozas Šlepetis.

Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centras, pasak direktoriaus pavaduotojo Tautvydo Zavecko, konkurso būdu samdo atliekų tvarkytojus ir moka po 19,8 euro už padangų atliekų tonos sutvarkymą. Tad kam samdyti tvarkytoją, jei padangų atliekas pagal galiojančius įstatymus turi sutvarkyti gamintojai-importuotojai? Nesusikalbėjimas ar kažkieno nenoras susikalbėti?..

Tiesa, pagal šalyje galiojančius įstatymus, gamintojai-importuotojai turi teisę rinktis. Jie gali sutvarkyti 80 proc. įvežto kiekio padangų atliekų arba sumokėti mokestį už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė, 2018 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta apie 27 500 tonų padangų, iš jų apie 27 070 tonų buvo įvežta į Lietuvą ir apie 430 tonų restauruota Lietuvoje. „Negalutiniais duomenimis 2018 m. Lietuvoje buvo surinkta ar susidarė kitų atliekų apdorojimo metu apie 23 930 tonų padangų atliekų“, – teigia Lina Gaidžiūnaitė.

Tad kiek sumokėta už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis? Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovės Rūtos Asadauskaitės teigimu, 2018 metais surinkta 9,379 mln. eurų mokesčių už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.

Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė  informavo, kad Per 2018 m. už deklaruotas išleistas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką naudotas padangas buvo sumokėtas 14 807 eurų mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, už naujas – 222 303 eurų ir už restauruotas – 5 828 eurų.  Taigi iš viso vadinamojo taršos mokesčio už padangas 2018 metais sumokėta 242 938 eurai. Primename, kad mokesčio dydis už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis priklauso nuo įvežtos padangos priklausymą vienai iš šių kategorijų: už naujų padangų toną – 86 eurai, naudotų padangų toną – 104 eurai, restauruotų padangų toną – 86 eurai. Padangų gamintojų-importuotojų siūlymas šį mokestį nustatyti pagal padangų dydį kol kas tik skinasi kelią, o didžiosios žemės ūkio technikos, vilkikų padangų atliekos, kurioms sutvarkyti reikalingos didesnės lėšos, balansuoja tarp tvarkymo ir netvarkymo. Padėtį pakeičiančią pataisą pateikusi Seimo narė Virginija Vingrienė tikisi, kad netrukus šis klausimas po Vyriausybės svarstymų sugrįš į Seimo posėdžių salę.

Pinigai paimami, bet atliekos netvarkomos

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Audronė Nikšaitė, mokestis už teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis yra vienas iš Atliekų tvarkymo programos šaltinių. Atliekų tvarkymo programos lėšos naudojamos finansuoti atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą, visuomenės ir savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą atliekų tvarkymo klausimais (tam gali būti skirta ne daugiau kaip 5 procentai programos metinių įplaukų), atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir subsidijas ūkio subjektams. Programos lėšų ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis administravimo priemones. „2018 ir 2019 m. daugiau dėmesio skirta pakuotės, tekstilės atliekų surinkimo priemonių įsigijimui, asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui apvažiavimo būdu, transportavimui ir saugiam šalinimui. Paskutinis kvietimas savivaldybėms dėl dotacijų padangų atliekų tvarkymui skyrimo vyko 2016 m. Pagal šį kvietimą sudarytų sutarčių užbaigimui 2018 ir 2019 m. skirta per 42 tūkst. eurų, tvarkomų padangų kiekis – beveik 2 tūkst. tonų“, – teigia Audronė Nikšaitė.

Atliekų tvarkymo programos lėšų panaudojimo planuose aiškiai sakoma, kad iš programos finansuojamas padangų atliekų transportavimas iki atliekų naudotojo. Tad už kokias lėšas sutvarkomos padangų, už kurias sumokėtas taršos mokestis, atliekos?..

Gal reikia tik noro?…

„Padangų atliekos pas mus neturėtų atsirasti. Jų surinkimas turėtų būti gamintojų-importuotojų reikalas. Yra padangų prekybos vietos, autoservisai, jie ir turėtų rinkti naudojimui nebetinkamas padangas“, – išeitį mato Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas Martynas Krasauskas.

Ši mintis sutampa ir su Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės siūlymu teisinę bazę sureguliuoti taip, kad naudojimui nebetinkamas padangas būtų galima nemokamai palikti autoservisuose, o pastarieji pasirašytų sutartis su gamintojais-importuotojais, kurie ir finansuotų šių atliekų sutvarkymą.

Išties, esami įstatymai įpareigoja ir prekiaujančius padangomis, ir autoservisus nemokamai priimti  parduotam ar keičiamam padangų kiekiui atitinkamą skaičių atliekų, o gamintojai-importuotojai jas nemokamai turi sutvarkyti.  Tačiau įstatymas sau, o tikrovė – sau. Kiek teko bendrauti su autoservisų savininkais, dauguma kalbintųjų samdo padangų tvarkytojus, jiems moka už paslaugą, taigi, didelė tikimybė, kad ir klientas, keisdamas padangas, už senų padangų palikimą vienaip ar kitaip susimoka. Nors padangų atliekų sutvarkymas jau įskaičiuotas į padangos kainą perkant.

Kaip pabrėžė Danguolė Butkienė, kita į vartotojų piniginę lendanti netvarka mūsų šalyje yra su transporto priemonėmis arba apskritai nelegaliai įvežamos padangos. Nors oficiali statistika rodo, kad į Lietuvos rinką patenka kiek daugiau nei 27 tūkst. tonų padangų,  manoma, kad tas kiekis gali siekti 35 tūkst. tonų. 

Susumavus surinktas padangų atliekas ir kiekį, už kurį sumokėtas taršos mokestis, gautas skaičius rodo, kad 2018 metais sutvarkyta beveik 97 proc. į Lietuvos rinką patekusio padangų kiekio.

„Kodėl padangų gamintojai-importuotojai esame verčiami mokėti už gyventojams nelabai patogių pasiekti didelių gabaritų atliekų aikštelių eksploatavimą? Kodėl įstatymų leidėjai sudaro sąlygas didinti pelnus įstaigoms, kurios ir sukurtos už tų pačių vartotojų pinigus? Juk kaip matyti iš oficialiai pateiktos centrų informacijos, jie dirba pelningai, o pelnas gaunamas už paslaugas, kurioms kainą nustato ne rinka, bet valdžios institucijos. Gal valdžiai, užuot leidus savoms įmonėms apiplėšinėti Lietuvos gyventojus, pagaliau reikia įsivesti tvarką ir sustabdyti nelegalų padangų įvežimą“,  –  svarsto Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Oficialiai skelbiama centrų statistika: pelnas ir dotacijos

* Kaip matyti iš Alytaus regioninio atliekų centro interneto svetainės, už aikštelėje paliekamą kilogramą naudotų padangų reikia sumokėti 0,18 euro be PVM, už kiekvieną naudotą lengvųjų automobilių padangą, išskyrus galimybę fiziniams asmenims nemokamai palikti keturias padangas per metus, po 2,58 euro, už kiekvieną sunkiasvorio automobilio ir traktoriaus padangą – po 11,38 euro. Matematika paprasta, jei už aikštelėje paliekamą kilogramą naudotų padangų reikia sumokėti 0,18 eurų, tai už toną susidaro 180 eurų.  O kur kitos atliekos, kurias norint palikti, reikia susimokėti?

* Marijampolės regioninio atliekų tvarkymo centro įkainiai nuo 2019 metų birželio 1 dienos už naudotų padangų iki 118 cm diametro ir 39 cm pločio, priduodant daugiau kaip 5 vnt.  per metus,  išskyrus žemės ūkio technikos, pilnavidures ir industrines padangas iki 

118 cm diametro  ir 39 cm pločio, toną reikia sumokėti 83 eurus be PVM, už padangas, didesnes nei 118 cm  diametro ir 39 cm pločio toną – 199 eurų be PVM. 

*Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro įkainiai – už kilogramą naudotų padangų iki 118 cm dydžio ir 39 cm pločio reikia mokėti po 0,19 euro, už didesnių – 0,29 euro be PVM

*Kaip matyti iš ataskaitų, 2018 metais Vilniaus regioninio atliekų tvarkymo centro ataskaitinių metų pelnas 2 759 527 eurų ir skirta dotacija 31 308 705 eurų. Centro sumokėtas pelno mokestis – 263 181 euras. Kauno regioninio atliekų centro pelnas – 615 095 eurai. Šiaulių regioninio atliekų centro praėjusių metų veiklos rezultatas – 392 719 eurų, dotacija – 10 352 304 eurai, Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro ataskaitinių metų pelnas – 521 587 eurai, subsidija – 7 570 472 eurai, Utenos regioninio atliekų centro grynasis pelnas – 284 663 eurai,

 

Tad už ką daugiau mokame – už atliekų sutvarkymą ar valstybėje esančią netvarką?..