Už komunalinių atliekų tvarkymą visi šalies gyventojai turi mokėti vienodai
Rinkliavas ir kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės gyventojams nuo 2017 m. sausio 1 d. turi skaičiuoti pagal visoje šalyje vienodas taisykles. Naująsias rinkliavas, šios dienos duomenimis, jau yra patvirtinusios 47 savivaldybės.
„Tikimės, kad ir likusios suskubs tai padaryti, – sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas. – Jau 2013 m. Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigojo savivaldybes apskaičiuoti rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Reikalavimas skaičiuoti naująsias rinkliavas savivaldybėms buvo atidėtas du kartus.“
Dabar gyventojams turi būti taikoma dvinarė rinkliava. Ji sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis skiriama atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti ir plėtoti (surinkimo priemonėms, antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų, didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti, sąvartynams įrengti, uždaryti, rekultivuoti ir kt.). Kintamoji dalis priklauso nuo atliekų kiekio, kurį išmeta gyventojai ir kuriam sutvarkyti teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos – surinkimo, vežimo, šalinimo, priežiūros. Būtent šią, kintamąją, išlaidų dalį žmonės gali sumažinti, labiau rūšiuodami atliekas. Pažymėtina, kad kintamosios dalies gyventojas gali nemokėti, jeigu jis deklaruoja, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.
Savivaldybės, skaičiuodamos rinkliavas gyventojams, gali juos skirstyti į atskiras vartotojų kategorijas pagal nekilnojamojo turto rūšį – daugiabučiai, individualūs namai, garažų, sodų bendrijos. Kadangi skirtingų kategorijų gyventojams aptarnauti reikia nevienodų sąnaudų, savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas.
Gyventojams į rinkliavų dydžius negali būti įskaičiuojamos išrūšiuotų ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos. Pagal gamintojo atsakomybės principą, kuris Lietuvoje galioja nuo 2013 m., už visų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, tvarkymo ir finansavimo organizavimą atsako gamintojai ir importuotojai. Jų interesams atstovaujančios organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, turi padengti gaminių ir pakuočių tvarkymo išlaidas, kad gyventojams nereikėtų mokėti du kartus. Tvarkyti bešeimininkes atliekas privalo, kaip numato Atliekų tvarkymo įstatymas, savivaldybės. Jos kasmet turi atsiskaityti už tokių atliekų tvarkymą ir nurodyti, kiek jų susidaro. Bešeimininkės atliekos tvarkomos iš savivaldybės specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų lėšų.
