Uždekim atminimo laužą ant Kiemento ežero kranto
Lapkričio 20 d. Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos iniciatyva buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 97- osios ir mūšio ties Giedraičiais ir Širvintomis 95-osios metinės. Įspūdinga šventė, į kurią atvyko LR Seimo narys Valentinas Stundys, Molėtų r. savivaldybės meras Stasys Žvinys, Ukmergės r. savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, prof. Valdas Rakutis ir kiti garbūs svečiai, Giedraičių gimnazijoje prasidėjo žygio dainos ir rikiuotės konkursu, gimnazijos bendruomenės ir šaulių būrio žygiu prie demarkacinės linijos Kraujalaidžių kaime. Po to prie dailininko Antano Jaroševičiaus sukurto ir dar prieškario metais pastatyto paminklo „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje ties Giedraičiais 1920 m.“ buvo pagerbti Lietuvos kariai ir žuvusieji už Lietuvos laisvę. Šventę vainikavo Giedraičių bendruomenės salėje gimnazistų atlikta literatūrinė – muzikinė kompozicija „Lietuvos vyrai į vainą jojo“ ir Giedraičių krašto folkloro grupės „Giedra“ dainos.
Besidomintieji šalies istorija žino, kad lietuvių kovos su lenkais vyko nuo 1919 metų pavasario iki 1920-ųjų vėlyvo rudens. Per tą laiką buvo daug derybų ir sutarčių, deja… Tačiau 1920 m. lapkričio 19–21 d. per tris žūtbūtinius mūšius Giedraičių apylinkėse – ties Bekupe, Kraujaleidžiais ir pačiais Giedraičiais – Lenkijos kariuomenės gen. Liucijaus Želigovskio rinktinė buvo sustabdyta. Ir jau tą pačią lapkričio 21- ąją Tautų Sąjungos kontrolės komisija pareikalavo sustabdyti kautynes. Kovos pasibaigė. Prasidėjo 20 metų taikos laikotarpis… pakilimai ir nuopuoliai, karas, okupacija ir Atgimimas.
Siekiant įamžinti šį labai svarbų Lietuvos istorijos įvykį, prof. Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės svarsto galimybę įkurti Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką.
