Užduotis užsienio ekspertams – nubrėžti Kaune planuojamos „Mokslo salos“ kryptį
Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius savo darbo rezultatus pateiks iki gegužės pabaigos.
„Lietuvoje ne visi gerai supranta, kas tai yra mokslo centras arba mokslo muziejus. Paprastai kalbant, tai yra ketvirtos kartos įstaigos, kuriose visuomenė ypatingu, unikaliu būdu supažindinama su technologijomis, mokslo pasiekimais. Kaune suburti ekspertai – tai žmonės su didele patirtimi, kurie sutiko ja pasidalinti. Tai be galo svarbu kuriant Kauno mokslo centro turinį“, – teigė Lietuvos mokslo tarybos atstovas Rolandas Maskoliūnas.
Vienos dienos trukmės sesijoje mokslininkai iš Europos dalinosi įžvalgomis, susijusiomis su mokslo centrų ekspozicijų kūrimu, lankytojų pritraukimu, centrų finansavimo bei bendradarbiavimo modeliais. Sukaupta informacija po mėnesio nuguls specialioje ataskaitoje, kuria bus remiamasi kuriant „Mokslo salos“ turinio koncepciją.
Mokslo populiarinimo centro turinio idėjų padeda ieškoti Robertas Firmhoferis, Varšuvos Koperniko mokslo centro vadovas (Lenkija), Amito Haarhuis, Amsterdamo NEMO mokslo muziejaus vadovas (Nyderlandai), Sheena Laursen, Kopenhagos mokslo centro „Experimentarium“ programų vadovė (Danija), Michele Lanzinger, Trento mokslo muziejaus MUSE vadovas (Italija) ir Dorothee Vatinel, Paryžiaus „Universcience“ mokslo centro kuratorė (Prancūzija).
„Parengtos rekomendacijos palengvins būsimus sprendimus. Žinodami, kas geriausiai veikia skirtingoms grupėms, žinodami apie tai, kas kiek kainuoja ir kiek užtrunka laiko, mes galėsime lengviau apsispręsti dėl Kaune kuriamo mokslo centro koncepcijos“, – pabrėžė R. Maskoliūnas.
„Mokslo centre turės tilpti įvairios ekspozicijos – tiek standartizuotos, susijusios su fizika ar chemija, tiek ir unikalios, būdingos tik Kaunui ar Lietuvai”, – teigė visuomeninė Kauno mero patarėja Svetlana Kauzonienė.
„Suradus architektūrinius sprendimus, kitas ne mažiau svarbus žingsnis yra turinys. Arba, kitaip sakant, dvasios ir išskirtinumo įdiegimas „Mokslo salai“, – akcentavo architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.
Praėjusių metų vasarą prasidėjęs „Mokslo salos“ tarptautinis architektūrinis konkursas per keletą mėnesių sulaukė 145 pasiūlymų iš viso pasaulio. Tų pačių metų rudenį paaiškėjo ir nugalėtojas, juo tapo Ispanijos ir Australijos architektų biuras „SMAR Architecture Studio“. Planuojama, jog techninis mokslo centro projektas po derybų su architektais bus pradėtas rengti antroje šių metų pusėje.
