Užgavėnių maratoną pradėjo Naisiai
Užgavėnės bene labiausiai mėgstama tradicinė liaudiška šventė Lietuvoje. Tą įrodė Naisius užplūdusi persirengelių ir žiūrovų minia. Skambant liaudiškai „Sadūnų“ atliekamai muzikai, šėlo tiek jaunas, tiek ir senas. Čia galima buvo pamatyti ožius, čigones, raganas, velnius, žydelius, gandrus ir visokius kitokius personažus. O jau blynų, kepamų ant laužo, tikras skanumėlis!
Drąsučių moterys siūlė paskanauti blynų su vyšnių uogiene, o paragavus vis džiaugdavosi išgirdus pagyrimus. Šiūpyliškės čigonėlės stengėsi vyrams „iškišti“ jaunąją, kuri ne tik turtinga, bet ir su vaiku ant rankų – siūlė įsiamžinti su nuotaka…
Po Naisius vis slampinėjo piršlys su lentele su užrašu – „Peršu: vyrai ir moterys 5Lt, velniai ir raganos 3Lt.“, o sutikta ragana išsipasakojo savo vargano gyvenimo žiupsnelius. Ji pasibėdavojo, jog jaunystėje daug gerdavo, už tat ir nosis mėlyna pasidarė, o kai sužinojo, kad kažkoks Karbauskis Naisiuose blaivybę įvedė, tai ant šluotos tuoj atskrido į Naisius pažiūrėti, kas čia darosi…ir bematant pasveiko – pusė nosies atsigavo ir nebe tokia mėlyna tapo.
Užgavėnių šventės paprotys persirengti žvėrimis, gyvuliais, svetimais žmonėmis, tai ne tik pramoga. Persirengėlių misija – padėti žmonėms rasti santarvę su gamta ir bendruomene. Vis dėlto svarbiausia Užgavėnių atėjūnų užduotis išvaryti įkyrėjusią, atsibodusią piktąją žiemos dvasią, kaip ją bevadintumėme – More, Magde, Kuotre, Sene Kūniške ar Gavėnu. Šių oamėklių laukia liūdnas galas: nustūmimas nuo kalno, paskandinimas etiketėje ar supleškinimas laužo liepsnose. Tada, sakoma, ir pavasaris greičiau ateisiąs.
Taip Užgavėnes apbudina etnologas Libertas Klimka.
Užgavėnių didžiausio atributo – kaukių paroda eksponuojama Ginkūnų kultūros centre. Kaukių autorius ginkūniškis Jonas Vaicekauskas.
