21 gruodžio, 2023

Užpelkių aukštapelkės atkūrimo darbuose – džiuginantys rezultatai

Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės šiaurinė dalis / ŽNP direkcijos nuotr.

Žemaitijos nacionaliniame parke besidriekiančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Natura 2000 projektą,įgauna pagreitį ir jau leidžia džiaugtis pirmaisiais, viltį teikiančiais rezultatais. Sureguliuotas hidrologinis režimas sudaro tinkamas sąlygas aukštapelkinei augalijai ir saugomų vandens gyvūnų populiacijoms įsikurti.

Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkė praeityje buvo nusausinta ir dalyje jos ploto iki 1936 m. vykdyta durpių gavyba. Ji buvo atnaujinta ir 1960–1972 m. Sausinimas ne tik lėmė durpių klodo mineralizaciją nenukastuose plotuose, bet buvo ir kliūtis sunaikintai aukštapelkėms būdingai augalijai bei gyvūnijai atsikurti.

„Bebrams užtvenkus magistralinį griovį, nedidelėje ploto dalyje vandens lygis pakilo. Tai lėmė kiminų dangos formavimąsi. Bet didžioji aukštapelkės ploto dalis buvo apaugusi medžiais, krūmokšniais, buvo daug atviros, perdžiūvusios durpės plotų. Todėl ten buvo ir didelės šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Taigi, didžioji aukštapelkės ploto dalis ne tik kad neatliko aukštapelkei būdingų funkcijų, bet ir darė žalą“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertė botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Tai paskatino imtis atkūrimo darbų. Pirmiausiai buvo iškirsti medžiai ir krūmai, atlikti hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Visgi, gamtosaugos ekspertės teigimu, juos savaip pakoreguoti nusprendė bebrai – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai pastebėjo, kad vanduo prarandamas dėl minėtų graužikų išrausto tunelio, kuris jungė abi užtvankos puses. Šią pažaidą teko pašalinti.

„Hidrologiniam režimui atsikurti buvo nepalankios ir meteorologinės sąlygos. Pirmoji žiema po atliktų darbų buvo besniegė, vasaros pradžioje taip pat buvo sausra. Tad vanduo nepakilo iki reikiamo lygio. Tai, žinoma, turėjo neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, pakankamai nepermirkusios, o tik šiek tiek drėgnos durpės tapo puikia terpe beržų sėkloms dygti – vien 100 kv. m. plote berželių skaičius viršijo du šimtus. Juos teko išrauti, kad intensyviai garindami vandenį dar labiau neblogintų pelkės hidrologinių sąlygų“, – teigė dr. D. Matulevičiūtė.

Pasak jos, darbų ateityje laukia daug – numatomas ne tik naujai išdygusių berželių ravėjimas, bet ir nukirstų beržų atžalų šalinimas: „Visgi, galime pasidžiaugti jau turintys atkurtą hidrolologinį režimą – po praėjusios sniegingos žiemos ir lietingo pavasario vandens lygis pakilo iki reikiamo lygio. Tai patvirtino, kad atkūrimo darbai buvo atlikti tinkamai“.

Sukurtos sąlygos augalijos ir saugomų gyvūnų populiacijų atsikūrimui

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertės teigimu, šiuo nepalankių meteorologinių sąlygų atveju pasiteisino Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ekologų pasiūlytas kiminų sodinimo eksperimentas. Jo metu įprastas kiminų skleidimo būdas buvo pakeistas jų kuokštų persodinimu – iš sveikesnės pelkės vietos kiminai buvo perkeliami į labiau pažeistas Užpelkių aukštapelkės vietas. Jose kiminai prigijo ir padėjo plėstis.

„Pokyčių įvyko ir už eksperimentinio ploto ribų. Jau praėjusį rudenį matėsi, kad žemesnėse mikroreljefo vietose atsirado nedidelių kiminų lopinėlių. Jie teikia vilčių, kad atsikūrimo procesas prasideda. Jeigu vandens lygis pelkėje bus palankus, tai sudarys tinkamas sąlygas kiminų dangai toliau plėstis. Tokiu būdu vis mažiau deguonies pateks į durpių klodą, taigi lėtės durpių mineralizacija. Mat ją vykdančioms puvimo bakterijoms reikalingas deguonis. Išsivysčius ištisinei kiminų dangai, mineralizacijos procesas sumažės iki nereikšmingo lygio ir įsibėgės durpėdaros procesas. Tai ir bus mūsų siekiamas rezultatas“, – pažymėjo ji.

Pasidžiaugti galima ir tuo, kad atkuriant hidrologines sąlygas gilūs karjerai prisipildė vandens – susidarė tinkamos buveinės įvairiems vandens gyvūnams įsikurti. Pavyzdžiui, į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytiems, taip pat ir visoje Europoje saugomiems skiaurėtiesiems tritonams, plačiosioms dusioms, dvijuostėms nendriadusėms ar šarvuotosioms skėtėms.


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]