Užsieniečių įdarbinimas – kokias klaidas dažniausiai daro darbdaviai?

Užsieniečių įdarbinimo klausimai šiandien yra aktualūs daugeliui įmonių, tačiau darbdaviai dažnai ne iki galo įsigilina į juos reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Tad kokias klaidas užsieniečius darbinančios įmonės daro dažniausiai ir kaip jų išvengti?

Užsieniečiai ne visuomet gali laisvai keisti darbdavį

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra manymas, kad, jei užsienietis jau turi galiojantį darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tai tokį asmenį įmonėje galima įdarbinti neatliekant jokių papildomų migracijos procedūrų. Visgi leidimai laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduodami įvertinus užsieniečio atitikimą darbo rinkos poreikiams ir gavus konkretaus darbdavio įsipareigojimą tokį asmenį įdarbinti. Praktikoje tai reiškia, kad užsienio pilietis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu pas darbdavį A ir gali dirbti tik pas šį darbdavį. Tačiau toks leidimas laikinai gyventi nesuteikia jam teisės dirbti pas darbdavį B.

Jei užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą darbo pagrindu, pageidauja pakeisti darbdavį, jis turi pateikti atitinkamą prašymą Migracijos departamentui. Be to, reikia gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams, jeigu įstatymai neatleidžia nuo tokios pareigos. Įsidarbinti pas naują darbdavį užsienietis gali tik Migracijos departamentui priėmus tai padaryti leidžiantį sprendimą.

Leidimo gali reikėti ir keičiant darbo funkcijas toje pačioje įmonėje

Panašiai yra ir keičiant užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, darbo poziciją ar funkcijas toje pačioje įmonėje. Įstatymai numato, kad tai padaryti galima tik Migracijos departamentui priėmus sprendimą, leidžiantį užsienio šalies piliečiui pakeisti darbo funkciją. Kaip ir darbdavio keitimo atveju, taip ir šiuo reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams, nebent įstatymai konkrečiu atveju atleidžia nuo tokios pareigos.

Tai reiškia, kad pagal visas migracijos procedūras įdarbintą užsienietį norint paaukštinti pareigose ar suteikti jam galimybę pakreipti savo karjerą nauja linkme, svarbu atlikti būtinus formalumus ir  nepamiršti, kad užsieniečio kvalifikacija ir darbo patirtis atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus. Leidimo pakeisti darbo funkciją galimai nereikės, jei nauja darbo funkcija yra priskirtina tam pačiam profesijų klasifikatoriaus kodui, kaip ir buvusi pareigybė. Visgi, kiekvienoje situacijoje verta pasikonsultuoti su migracijos teisininkais.

ES mėlynoji kortelė visiškos laisvės nesuteikia

Nemažai klausimų gali kilti ir tuomet, kai užsienietis turi Lietuvoje išduotą ES mėlynąją kortelę. Tokiais atvejais yra svarbu tai, kiek laiko šis asmuo turi ES mėlynąją kortelę ir kokius darbo santykių pokyčius planuoja.

Jei įmonė nori įdarbinti kitoje įmonėje dirbantį ES mėlynosios kortelės turėtoją, kai darbo sutartis su pirmuoju darbdaviu nebus nutraukiama (t. y. jis dirbs dvejose darbovietėse), užsienietis turi informuoti Migracijos departamentą apie naują darbdavį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo naujos darbo sutarties sudarymo. Labai svarbi sąlyga – pirmasis darbdavys, įsipareigojęs įdarbinti trečiosios šalies pilietį, negali būti keičiamas.

ES mėlynosios kortelės turėtoją perkelti į kitas pareigas yra kur kas lengviau nei perkelti užsieniečius, turinčius įprastą darbo pagrindu išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Šiam procesui nereikia Migracijos departamento leidimo, tačiau apie užsienio piliečio darbo funkcijos pasikeitimą darbdavys šią įstaigą privalo informuoti per 7 darbo dienas.

Migracijos departamento leidimo nereikia ir tuomet, kai užsienietis keičia darbdavį, o jo ES mėlynoji kortelė galioja ir jis Lietuvoje teisėtai dirba daugiau nei 12 mėnesių. Tuomet tereikia informuoti Migracijos departamentą apie darbdavio keitimą per 7 darbo dienas nuo naujos darbo sutarties sudarymo. Visgi, jei ES mėlynoji kortelė galioja ir užsienietis Lietuvoje teisėtai dirba mažiau nei 12 mėnesių, būtina iš anksto gauti Migracijos departamento leidimą dėl darbdavio keitimo.

Kitoje ES valstybėje narėje išduotos ES mėlynosios kortelės nepakanka

Darbdaviai taip pat neretai mano, kad, jei užsienio pilietis turi kitoje ES valstybėje narėje išduotą ES mėlynąją kortelę, tai jis gali laisvai įsidarbinti ir Lietuvoje. Visgi tai nėra tiesa. Kitos valstybės išduoti leidimai dirbti ir gyventi, įskaitant ir ES mėlynąsias korteles, užsieniečiams suteikia teisę leidimuose numatytą laikotarpį dirbti ir gyventi šiuos leidimus išdavusiose valstybėse. Norint užsienietį įdarbinti Lietuvoje, būtina vadovautis Lietuvos įstatymais ir tinkamai atlikti juose numatytus veiksmus.

Tiesa, kitoje ES šalyje išduotos ES mėlynosios kortelės turėtojas gali atvykti į Lietuvą ir pradėti čia dirbti tuomet, kai kitos ES valstybės narės išduota ES mėlynoji kortelė galioja dar ilgiau nei metus, o kortelę išdavusioje šalyje jis kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas yra pragyvenęs ne mažiau kaip 6 mėnesius. Prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę Lietuvoje užsienietis turi pateikti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo įsidarbinimo Lietuvoje pradžios. Tai padariusiam užsieniečiui nebereikia pateikti informacijos apie turimą su atliktinu darbu susijusią kvalifikaciją.

Pasikeitus aplinkybėms būtina informuoti Migracijos departamentą

Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, be kitų dalykų, aiškiai apibrėžia ir aplinkybes, kurioms pasikeitus privalu informuoti Migracijos departamentą. Tačiau tiek patys užsieniečiai, tiek juos įdarbinančios įmonės šios pareigos dažnai nežino arba apie ją pamiršta. Pavyzdžiui, užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo informuoti Migracijos departamentą, jei pasikeičia tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus, o taip pat, jei pasikeičia jo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta ar kitos įstatyme nurodytos aplinkybės.

Savo ruožtu darbdavys privalo per tokį pat terminą informuoti Migracijos departamentą apie darbo santykių su užsieniečiu nutraukimą (bet kokiu pagrindu, pvz., jei užsienietis išeitų iš darbo), įdarbinti planuoto užsieniečio neatvykimą arba neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvą, praėjo daugiau kaip 10 dienų. Taip pat privaloma informuoti ir apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio sumažėjimą iki tam tikros ribos ir kitų įstatyme numatytų faktinių aplinkybių pasikeitimą.

Už nurodytų pareigų nevykdymą įstatymai numato atsakomybę. Pavyzdžiui, jeigu užsienio pilietis duomenų pateikimo pareigos pakartotinai neįvykdo, jam gali būti neišduotas ar nepratęstas leidimas gyventi Lietuvoje.

Svarbu nepamiršti LDU pranešimų „Sodrai“

Svarbu ir tai, kad užsieniečius darbinantys darbdaviai privalo per „Sodros“ sistemą užpildyti ir pateikti ne tik įprastą 1-SD formą, bet ir pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius. Tą daryti privalu darbinant ne tik trečiųjų šalių, bet ir kitų ES valstybių piliečius. Ta pati sąlyga taikoma komandiruojant ES piliečius ir kitus užsieniečius į Lietuvą. Toks pranešimas privalo būti pateiktas iki užsieniečio įdarbinimo ar komandiruotės pradžios likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai.

Taip pat yra numatyti konkretūs atvejai, kai minėtą 1-SD formą reikia tikslinti. Tokie atvejai apima užsieniečio teisėto buvimo Lietuvoje pagrindo pasikeitimą ir darbo sutarties laikotarpį, nutraukiant neterminuotą darbo sutartį ir pan. Tad jei planuojami tam tikri darbo santykių su užsieniečiu pakeitimai, visuomet svarbu įvertinti ar tai nelemia pareigos pateikti ar tikslinti LDU pranešimą.

Įstatymo numatytais atvejais nepateikus LDU pranešimo, darbdaviui tenka atsakomybė – už kiekvieną padarytą pažeidimą gali būti skirta nuo 200 iki 400 eurų siekianti piniginė bauda. Jei už tokį pažeidimą darbdavys per pastaruosius 2 metus jau buvo baustas, už kiekvieną padarytą pažeidimą  gali būti skirta nuo 400 iki 800 eurų siekianti bauda.