V. Aidietis apie inovacijų skatinimą: laikas bėga, o realybė ta pati
Lietuva pagal pasaulio inovacijų indeksą užima 35 vietą, tačiau pagal inovacijų efektyvumą mus lenkia šalys kaimynės ir užimame 75 vietą, kai tuo tarpu Estija – 5, Latvija – 28. Apie tai, ko trūksta, kad Lietuva taptų konkurencinga valstybe mintimis dalinasi inovatyvių prietaisų gamintojos UAB „ESEMDA“ direktorius Vidmantas Aidietis. 2016 metų vykusiuose Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose UAB „ESEMDA“ buvo pripažinta „Pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone“.
V. Aidietis pradeda nuo to, kad siekiant tapti inovatyviais, visų pirma reikia pradėti drąsiai ieškoti sąlyčio taškų tarp verslo ir mokslo. „Šiuo metu kaip tik ruošiame naują projektą kartu su KTU. Šiuo atveju mokslas padės verslui pritaikyti mokslininkų patirtį ir sprendimus šiuolaikiniuose komerciniuose produktuose. Komercinei įmonei būtų sunku per gana trumpą laiką įgyti reikiamos kompetencijos ir žinių tam tikrose sferose. Tai labai gera proga plačiau pritaikyti Lietuvos mokslo sektoriaus žinias ir patirtį kuriant naujus produktus ir sprendimus šiandieninei, sparčiai besivystančiai ir kintančiai rinkai“.
UAB „ESEMDA“ vadovas teigia pastebintis, kad Lietuvoje yra labai daug žinių ir kūrybingumo, tik ji per mažai reklamuojasi tarptautiniuose inovacijų ir technologijų renginiuose. „Čia reikėtų valstybės ilgalaikio plano ir koordinuotų veiksmų. Dažnai dalyvaujame tarptautinėse elektronikos parodose ir matome tik pavienes Lietuvos įmones, išsibarsčiusias po kelis paviljonus. Paskutiniais metais atsiranda Lietuvos įmonių grupinių stendų, bet jie dažniausiai sulipdyti iš skirtingų sektorių įmonių ir tai dažniausiai būna metalų, baldų, maisto pramonės įmonės ir sunku suprasti – kur vis tik mūsų stipriosios pramonės. Mes esame per maži, kad pavieniui galėtume išsiskirti ir atkreipti dėmesį. Tuo tarpu mūsų kaimynės yra matomos dažniau ir visada akcentuoja savo šalį ir pasiekimus. Kita vertus – visame pasaulyje garsi Lietuvos lazerių pramonė jau turi išsikovojusi rimtas pozicijas pasaulio mastu.“
V. Aidietis įžvelgia ir kitą problemą. Tai demografinė ir švietimo situacija. „Emigracijos srautas nemažėja ir išvažiuoja jauni, energingi piliečiai, turintys potencialą keisti pasaulį, nebijantys rizikuoti ir įsisavinti naujas žinias. Žinau daug lietuvių projektuotojų (elektronikos), kurie išvažiavo kurti inovatyvius produktus – bet ne Lietuvai. Čia jau bendra valstybės politikos problema švietimo, inovacijų pritraukimo ir išlaikymo srityse. Švietimo sistema irgi užstrigusi kažkuriame laikmetyje ir pavėluotai reaguoja į realijas, naujus poreikius.“
Daugelis ekspertų pastebi, kad inovacijoms reikia lėšų. Tai ką daryti, kad Lietuvos inovacijų lygis pakiltų net turint ribotus resursus? V. Aidietis mano, kad ne visos komercinės struktūros ar jaunos ir veržlios įmonės gali sau leisti investuoti į inovacijas, kurios šiuolaikiniame pasaulyje labai greitai sensta. „Be valstybės tikslinio palaikymo yra sunku vystyti šią sritį. Jau ilgą laiką diskutuojama apie mokesčių panaikinimą reinvestuojamam pelnui, apie kitas priemones, kurios skatintų inovacijas, bet laikas bėga, o realybė lieka ta pati. Situaciją šiek tiek gelbsti Europos sąjungos tikslinė parama, LVPA, MITA inovacijų skatinimo projektai.“
Pašnekovas teigė, kad labai svarbu lietuviškas inovatyvias įmones pastebėti ir paskatinti, skleisti apie jas informaciją: „Vienas iš puikių būdų „Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimai“. Tokios iniciatyvos ir laimėjimai skatina stabtelti ir pasidžiaugti, suvokti ilgametes pastangas ir judėti dar greičiau pirmyn, stengtis aplenkti laiką ir žengti koja kojon su daugybe klientų prisitaikant prie jų poreikių ir iššūkių. Šis įvertinimas taip pat patvirtino, kad mūsų kolektyvas juda teisinga kryptimi ir pakėlė siekių kartelę dar aukščiau, neleidžiant atsipalaiduoti ir verčiant ieškoti naujų sprendimų ir inovacijų. Be abejonės, šis apdovanojimas atkreipė ir mūsų partnerių bei kolegų dėmesį, pabrėžė mūsų įmonės patikimumą ir kolektyvo pastangas.“
