V. Landsbergis apie A. Navalno mirtį: tironija nebepuoselėja varianto, kas bus po Putino

Vieno žymiausių Vladimiro Putino opozicionierių Aleksejaus Navalno mirtis yra daugiau nei vieno žmogaus netektis, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Jis akcentuoja, kad tai žiauri ir reikšminga žinia, jog Rusijoje nebėra varianto, kas bus po Putino.

„Tolimoje žmogėdrų šalyje, jos katorgų kankinystėje, visai neseniai mirė Aleksejus Navalnas. Tai žiauri ir reikšminga žinia. (…) Štai ji yra paskutinė sąraše, tačiau ne paskutinė ateities sąraše“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną iš Signatarų namų balkono Vilniuje kalbėjo V. Landsbergis, pakviesdamas susirinkusią minią pagerbti A. Navalną tylos minute.

„Tai reiškia daugiau nei tik vieno žmogaus mirtį. Tai reiškia, kad tironija nebepuoselėja atsarginio varianto, kas turės būti po Putino. (…) Lieka tik kraujas, tik mirtis. Arba gyvenimas, arba mirtis. Arba laisvė, arba vergija“, – sakė V. Landsbergis.

Penktadienį Šiaurės Rusijos Jamalo regiono kalėjimų administracija, kuria remiasi agentūra „Reuters“, pranešė apie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtį.

Sukritikavo Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Valstybės atkūrimo dienos minėjime, kalbėdamas apie dabartinę saugumo situaciją pasaulyje, prof. V. Landsbergis taip pat nevengė kritikos Vakarų laikysenai Rusijos atžvilgiu.

„Vakarai nenori išrauti putinizmo, kaip kadaise rovė ir buvo užsimoję eradikuoti ir išrauti hitlerizmą. „Kaipgi be Rusijos?“ Tokiems prietrankoms ateis vienas atsakymas – jei ne jūs putinizmą, tai hitlerininkai putininkai išraus jus, užvaldys totaliai Jungtines Tautas“, – teigė V. Landsbergis.

„Nuo Stalino ir Brežnevo laikų skambėjo Stalino ir Brežnevo giesmės – kad Vakarai supuvę ir turės būti sunaikinti. O dabar ir mes Lietuvoje esame vakarai. Tad jei nenorime žūti po pasaulio šiukšlių krūva, nutarkime nežūti, o būti“, – kalbėjo profesorius.

„Kodėl kandidatai į NATO vadovybę turi gauti Kremliaus pritarimą? „Šalin pribaltus“ – kas taip komanduoja ir kas leidžia, kad būtų taip komanduojama?“ – retorinį klausimą kėlė V. Landsbergis.

Pakvietė ministrus pakartoti Baltijos kelią

V. Landsbergis taip pat retoriškai klausė aukščiausių šalies politikų, ar jie šiandieną galėtų susikibę už rankų stoti į Baltijos kelią ir pakartoti vieną šviesiausių Lietuvos vienybės momentų šalies istorijoje.

„Lietuvos prezidentai ir ministrai, ar galėtumėte susiėmę už rankų stoti į Baltijos kelią? Nejau misija neįmanoma? Nes jei ir tokia misija neįmanoma, tai nesate grėsmių aukštumoje. Ateikite nors į Pilies gatvę. Čia visiems yra vietos“, – Vasario 16-osios minėjimo metu kalbėjo V. Landsbergis.

„Prisiminkime, kaip tada buvo. Ir įsteikime Baltijos kelio partiją. Tai šviesiausias mūsų istorijos laikotarpis. Tegu jis tęsiasi. Kartais atrodo, kad tai galima“, – pridūrė jis.

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.