V. Mateika: Širvintų rajono Tarybos pareiga – rasti būdų išsaugoti gydymo įstaigas

Gruodžio mėnesį Širvintų rajono Tarybos posėdyje ypatingai daug dėmesio sulaukė klausimas dėl Širvintų ligoninės ir PSPC (poliklinikos) jungimo.

Tarybos narys Vidmantas Mateika savo pasisakyme Tarybos nariams sakė: „Aš suprantu, kad ligoninė – tai didelis laivas, kuris skęsta, o į skęstantį laivą mes įsodiname dar ir polikliniką. Manau, kad tai neteisinga.“ Medikai ir posėdžio salėje buvę svečiai šį pasisakymą palydėjo plojimais. „Krašto naujienos“ kalbina Tarybos narį Vidmantą Mateiką:

-Kodėl Jūs ligoninę pavadinote skęstančiu laivu?

– Taip ligoninę pavadinau ne dėl to, kad ten kažkas blogai dirba, o dėl to, kad sistema, tai yra reformos, susijusios su medicinos įstaigomis, žlugdo mažąsias ligonines. Mažųjų ligoninių vadovai kiek įmanoma stengiasi išsilaikyti tais minimaliais kaštais. Bet vis tiek neišvengia minusinio balanso. Širvintų ligoninės įsiskolinimas yra labai nedidelis matuojant Lietuvos mąstu. Ta pati Ukmergės ligoninė, kuri turi kur kas didesnes skolas (apie 300 000 eur). Nė viena Lietuvos ligoninė neišsiverčia neįsiskolinusi. Ir tas mūsų ligoninės įsiskolinimas yra lašas jūroje lyginant su kitomis ligoninėmis.

O kodėl aš pavadinau skęstančiu laivu? Todėl kad ligonines skandina sistema, o ne jų vadovai.

Gali būti taip, kad sistema nuskandins mažų rajonų ligonines ir sakys, kad tai didelė prabanga jums turėti ligonines. Ir mes galėsime naudotis tik artimiausių rajonų ligoninėmis. Gali būti artimoje ateityje ir taip.

– Tai gal yra nebloga išeitis sujungti polikliniką su ligonine? Gal tokiu būdu ligoninė išsikapstytų iš skolų liūno?

– Sudėję polikliniką į tą ligoninės laivą, mes nuskandinsime kartu ir polikliniką. Tuomet mums gresia likti be jokios medicinos įstaigos. O atkurti visą šitą struktūrą bus be galo sunku. Net gi sakyčiau – neįmanoma.

– Kaip vertinate medikų pareiškimą, kad jie nedirbs jungtinėje įstaigoje?

– D. Valkauskas posėdyje sakė, kad medikai grasina šantažu. Manau, kad tai nėra šantažas. Aš manau, kad medikai tokiu būdu pateikė Tarybos nariams kaip tokį suvokimą, jog tai labai svarbi ir opi problema. Jei jau medikai ryžtasi tokiam žingsniui, tai reiškia, kad kitų priemonių atkreipti rajono valdžios dėmesį į šią skausmingą visam rajonui situaciją jie jau nemato.

Manau, kad medikas, kuris taip elgiasi, labai gerai apgalvojo pasekmes. Juk atsisakyti darbo žmogus ryžtasi tik dėl labai svarbių įsitikinimų ar priežasčių. Gydytojai šiuo atveju gina savo pacientų teisę turėti gydymo įstaigas kuo arčiau namų. Galime didžiuotis tokiais atsidavusiais medikais, kovojančiais už rajono gyventojų poreikius.

– Tačiau savivaldybės administracija teigia, kad tokiu būdu sutaupys nemažą sumą lėšų. Gal būtent jos ir ištrauks abi įstaigas iš skolų?

Galbūt sutaupys… Juk net Tarybos posėdžio sprendimo projekte rašoma, kad paskaičiavimai neatlikti, o Tarybos nariams tik posėdyje pateikė viziją, jog sutaupys 100 tūkstančių eurų.

Kalbėdama apie analogišką situaciją Zarasuose, LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija iš esmės nepritaria pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų jungimui rajonuose, kai prie antrinio lygio paslaugas teikiančios įstaigos jungiama pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga.

Manau, kad verta paieškoti tų trūkstamų šimto tūkstančių eurų medicinos išlaidoms. Aš asmeniškai būčiau linkęs dalį pinigų skirti iš nepanaudotų lėšų socialinėms pašalpoms (240 tūkst. eur.), kurie skirti gatvių apšvietimo modernizavimui. Taip, apšviesti gatves svarbus, bet laiku ir vietoje suteikti medicinos pagalbą žmogui – dar svarbiau. O gatvių apšvietimo modernizavimui lėšų reikia ieškoti ES struktūriniuose fonduose, rašyti projektus ir gavus lėšas, jas įsisavinti. Dar spalį apie tai kalbėjo į savivaldybę atvyke iš LVPA, kai buvo paskelbtas konkursas gyvenviečių apšvietimui gerinti. Bet duomenų neturiu, ar Širvintos galėjo ir turėjo galimybę gauti lėšų iš šių fondų.

 Sekdamas Seimo darbą, matau per visą kadenciją tokie klausimai sprendžiami atliekant sudėtingiausius skaičiavimus, o Širvintose norima per kelis mėnesius viską padaryti. Nereikia skubėti. Netgi sakyčiau – negalima. Reikia labai nuodugniai paskaičiuoti ir apsvarstyti. Aš manau, kad rajono Tarybos narių pareiga – rasti būdų išsaugoti abi gydymo įstaigas

– Ar negali būti, kad opozicija iš principo prieštaruja valdančijai daugumai?

– Tikrai ne. Yra nemažai klausimų, kur mes pritariame vienbalsiai ir keliame rankas „už“. Bet dažnai posėdžių metu išaiškėja, kad savivaldybės administracija pati kartais nežino, ko nori.

Štai kad ir situacija su automobilių pirkimu. Aš buvau pasiryžęs balsuoti už dviejų automobilių (už 30 000 eur) pirkimą (medziagą gavau 5 dienos iki posėdžio). Bet staiga posėdžio metu pamatau, kad jau vietoj dviejų lengvųjų automobilių perkamas autobusiukas. Palaukite, jei administracija nėra išnagrinėjusi savo poreikio ir (po 5 dienų keičia sprendimą) pati blaškosi nežinodama, ko jai labiau reikia, kaip galiu palaikyti tokį sprendimą? Man tai reiškia, kad klausimas nebuvo iki galo išdiskutuotas ir nebuvo prieita galutinio vieningo sprendimo. Todėl ir nutariau nepalaikyti sprendimo. Pateikiami Tarybai sprendimai turi būti gerai apgalvoti ir išanalizuoti.

– Grįžtant prie ligoninės temos. Tarybos posėdžio metu buvo išsakyta savivaldybės pozocija, kad Širvintos yra labai patogioje vietoje, kad netoli Vilnius ir Ukmergė. Tad gyventojams medicinos paslaugos liks pasiekiamos. Ką šiuo klausimu manote Jūs, ar tikrai tas 50 km yra toks nekaltas atstumas?

– Visada norėtųsi, kad paslauga būtų kuo arčiau žmogaus. Visada aš buvau tas žmogus, kuris sakydavau: jeigu mes rajone jau neturim galimybės išlaikyti sveikatos paslaugų, tai žlugdome ir savo rajoną. Galime atsisakyti kažkurių paslaugų, bet tokiu atveju turime tobulinti kitas paslaugas. Manyčiau, kad mums Širvintose reikia išvystyti laboratorijų teikiamas paslaugas taip, jog medikas vietoje galėtų atlikti daugumą tyrimų, o pacientui netektų laukti arba važiuoti tyrimus atlikti į kitas medicinos įstaigas kituose rajonuose.

Žinoma, viskas remiasi į pinigus. Negalime teikti paslaugų, nešančių didžiulius nuostolius, bet turime apsvarstyti visas galimybes, kad pasiektume patogumo mūsų rajono gyventojui. Ir tik tuomet darytume sprendimus.

Kai žmogui skauda, kai jam bloga, jis nori gauti pagalbą kuo greičiau, o ne važinėtis kažkur. Juo labiau, kad rajonas sensta ir seni žmonės dažnai negali patys nuvykti į sostinę. Jau dabar medikai visoje Lietuvoje akcentuoja, kad būtent kaimo žmonės atvyksta su uždelstom ligom. O juk uždelsta liga sunkiau gydoma, jai daugiau lėšų reikia. Tai kas bus, kai medicinos įstaigų rajonuose neliks?

– Ar gali būti, kad tokiu būdu bus sunaikintas rajonas?

 – Manau, kad taip. Dirbu statybų ir nekilnojamo turto sektoriuje. Todėl galiu pasakyti, kad naikindami, įstaigas mes kartu mažiname gyventojų nekilnojamo turto vertę. Kuo mažiau gyvenvietėje paslaugų, kuo prastesnė infrastruktūra, tuo labiau krinta turto vertė.

Taip pat turime galvoti ir apie gyventojų mažėjimą. Jokia jauna šeima nesikraustys į gyvenvietę, kurioje nėra būtiniausių paslaugų. O juk mes nuolat akcentuojame būtinybę pritraukti į rajoną kuo daugiau darbingų šeimų.

– Suprantama, kad kritikuoti lengviausia. Bet čia reikia konkrečių minčių, kaip išbristi iš susidariusios situacijos. O Jūs pats, kaip Tarybos narys, ar matote būdų, kaip padėti ligoninei?

 – Kiek žinau, nemažą ligoninės įsiskolinimų dalį sudaro šildymo išlaidos. Pastatas senas, didžiąją šilumos dalį išleidžia į orą. Todėl pirmiausia, ką turėtų padaryti steigėjas – savivaldybė – rekonstruoti pastatą, kad šiluma neišeitų per kiaurus langus ir sienas. Tuomet gerokai sumažės ligoninės išlaidos šildymui ir susitaupys nemaža dalis lėšų.

Daugeliui socialinės reikšmės pastatų renovacijoms ES skiria nemažą paramą. Tiesiog reikia tuo pasinaudoti.

– Dėkojame už pokalbį.