V. Mitalas ragina SAM važiuoti į savivaldybes ir padėti joms įgyvendinti sveikatos reformą
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad norint, jog ministro Arūno Dulkio inicijuota sveikatos reforma išjudėtų iš mirties taško, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų skirti daugiau laiko kelionėms po savivaldybes ir padėti gydymo įstaigoms perprasti reformos įgyvendinimo sistemą.
„Nors sveikatos reformos tikslas yra geras, man atrodo, reikia pasiraitoti rankoves, sėsti į mašiną ir daug daugiau sveikatos apsaugos sistemos tarnautojams ir ligonių kasos pareigūnams investuoti laiko, kad ta reforma iš tikrųjų pajudėtų iš mirties taško“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Buvome pasikvietę sveikatos ministrą, poną Dulkį, dar prieš gerą mėnesį į frakciją ir jam tai sakėme. (…) Ministras atsakė pagal knygą, kad „ne viską galime parodyti, patys turite atrasti kelią“. Akivaizdu, kad šitas kelias gali baigtis gana dideliais nuostoliais“, – pažymėjo Seimo narys.
Anot V. Mitalo, apskritai šios sveikatos reformos tikslai yra aiškūs. Esminis jos trūkumas, anot V. Mitalo, yra tai, kad per daug dalykų, diegiant pokyčius, yra palikta savieigai.
„Kiekviena savivaldybė, kuri dabar turi surasti savo būdą, kaip organizuoti tą bendrą tinklą, ji nėra pratusi arba neturi gebėjimų, arba neturi gero pavyzdžio, kaip tą organizuoti“, – kalbėjo V. Mitalas.
Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos savivaldybės galės pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose turėtų būti suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų.
Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. eurų – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. eurų – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Tačiau tiek savivaldybių, tiek medicinos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai nerimauja – trūksta ir bendradarbiavimo, ir aiškumo, kaip planuojami sveikatos centrai turi atrodyti.
A. Dulkys savo ruožtu sukritikavo savivaldybių atstovus dėl nemokėjimo naudotis ministerijos suteikiamais įrankiais.
„Visa informacija apie pokyčius yra vieša. Matyt, labai jau daug metų sveikatos sistemoje nebuvo pokyčių. Mes gal tiesiog nemokame tuose pokyčiuose dalyvauti, nemokame naudotis tais bendrais įrankiais“, – teigė A. Dulkys.
