7 gegužės, 2015
Ieva Tvaronavičiūtė / „Šilalės žinios“

V. Olendra: „Kuo stambesnis gyvulys – tuo ramesnis. Taip būna ir su vyrais“

Pavasarinio lietaus paragavusios pievos ir laukai kasdien vis vešlėja. Kur ne kur galima pamatyti ir ganyklose besiganančius gyvulius. Jomantų kaimo gyventojų jau nebestebina Sigitos ir Virginijaus Olendrų aptvertose teritorijose besiganantys įspūdingo stoto arkliai, tačiau atvykėliai iš kitų rajonų, pamatę tokius milžinus, gali ir žado netekti.

 Domino nesutramdomi gyvūnai

Buvęs teneniškis Virginijus Olendra pomėgį arkliams perėmė iš savo tėvo: „Tėvukas būdavo tas, kuris mėgdavo užsiimti prastesniais, neprižiūrėtais arba sunkiai tramdomais arkliais. Panašiai ir man – teko mainyti, keisti, perpirkti įvairaus stoto arklių.“

Virginijus darbuojasi UAB „Pajūrio mediena“, o jo žmona Sigita yra pedagogė, dirbanti Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Tik ką susituokę Olendros gyveno Pajūryje. „Aš negalėjau pakęsti gyvenimo daugiabutyje, tad neilgai trukus persikraustėme į Jomantus. Čia, savame kieme, ir vaikus auginti buvo nebaisu, ir gyvuliukai džiugino širdį“, – pasakojo vyras.

Pirmąjį eržilą V. Olendra nusipirko maždaug prieš 27-erius metus. Nors šis nebuvęs labai vykęs, norėjęsi labiau nesutramdomo gyvulio:

„Sužinojau, kad Teneniuose vienam žmogeliui „įkišo“ nenuoramą kumelaitę, mat kai tik ją pakinkydavo – nukentėdavo. Aš jam pasiūliau mainyti į man per ramų pirmąjį eržilą. Šis, žinoma, sutiko, o vėliau išgirdau kalbų, kad teneniškiai palinkėjo kartu su ta kumelaite dar ir karstą nusipirkti.“

Vėliau vyras prie minėtos kumelaitės dar vieną panašaus būdo arklį ėmė kinkyti, o jei kur toliau važiuodavo, vis sulaukdavo žmonos skambučio su klausimu: „Ar gyvas grįžai?“ Abu Olendros tvirtina, kad atsitikimų tikrai buvo ne vienas – tai grūdus išbarstydavo ant kelio, tai pačiam šeimininkui kliūdavo. Bet Virginijus kaltę dėl šių atsitikimų prisiima tik sau, niekada nekaltina gyvulio.

Pirmoji kumelė užsimušė

V. Olendra papasakojo apie pirmosios kumelės netektį:

„Nesutramdomoji užsimušė kieme. Buvo žiema: visur tiesiog kalnai sniego. Kad nereikėtų daug darbuotis kastuvu, pakinkęs kumelę į roges nuvežiau vaikus ir žmoną mokyklon. Kumelė labai gražiai bėgdavo – buvo tikra ristūnė. Kelionė praėjo gerai, tik prie įvažiavimo į kiemą buvo sunešta sniego sankasa. Lekiant per ją, rogės apvirto, bet greitai atsistatė į pradinę padėtį, o aš iššokau lauk ir už vadžių vis dar laikiau kumelę. Kadangi jau buvome kieme ir galvojau, kad iš jo kumelaitė jau niekur nepabėgs – paleidau vadžias. Ji nebesustojo, galva trenkėsi tiesiai į tvartą ir nuo smūgio parkrito. Įstengiau ją pastatyti ant kojų. Nors iš nosies tekėjo kraujas, vis dar vyliausi, kad viskas bus gerai. Deja, praėjus kelioms paroms, radau ją nebegyvą.“

Anksčiau padėdavo paramos

V. Olendra ilgą laiką buvo Lietuvos arklių augintojų asociacijos narys, dalyvaudavo žemdirbių šventėse ir vienu metu turėjo net 12 Lietuvos sunkiųjų arklių. Perkant ar parduodant tokios veislės arklius su kilmę įrodančiais dokumentais valstybė visas išlaidas padengdavo net 120 proc.  „Duodavo daugiau negu sumokėdavai. Bet tie laikai baigėsi, kaip ir išmokos. Anksčiau gaudavome po 600 litų už kiekvieną Lietuvos sunkųjį. Dabar to nebėra“, – pasakojo Virginijus.

Pasak Olendrų, vienam tokio tipo arkliui reikia daugmaž 6–7 rulonų šieno per žiemą, taip pat nemažai avižų, miltų ir žirnių. Šeima turi 15 ha žemės, tad tvirtino, kad jos užtenka ir ganyti, ir šienauti.

Lietuvos sunkieji gali sverti ir daugiau nei toną

„Turėjau visokių arklių, bet vis dėlto man mieliausi Lietuvos sunkieji“, – prisipažino Virginijus. Pirmąsias dvi veislines kumelaites jis nusipirko iš „Nemuno“ žirgyno. Tuo metu veislinių Lietuvos sunkiųjų arklių kainos svyravo nuo 6 iki 7 tūkstančių litų. Vėliau Olendros jau patys veisė šiuos gyvulius.

„Vienas mūsų arkliukas buvo labai vertinamas asociacijoje, jis turėjo, galima sakyti, žmogaus smegenis. Buvo labai meilus, ramus, klusnus. Su juo vasarą jodavau net ir maudytis. Kumeliukas gimė žmonai prižiūrint, kadangi tuo metu buvau išvykęs į vestuves koncertuoti. Nors teoriškai ir praktiškai kumelės privalo pačios atsivesti jauniklius ir tik kritiniais atvejais prireikia žmogaus pagalbos, šįkart žmonai teko jį priimti. Buvo toks liesas, aukštas, o užaugo stambus gražuolis“, – prisiminimais dalijosi Virginijus.

Lietuvos sunkiųjų arklių svoris vidutiniškai siekia 800–1100 kg. „Kuo stambesnis gyvulys – tuo ramesnis. Čia kaip ir su vyrais“, – juokavo V. Olendra.

Pogimdyvinė depresija pasireiškia ir kumelėms

Pasak Virginijaus, svarbiausia yra tinkamai formuoti gyvūno charakterį nuo pat gimimo. „Pernai buvo taip, kad kumelė neprisileido jauniklio nuo pat gimimo – spyrė, kando, varė į šoną. Dvi savaites aš jį girdžiau iš buteliuko kas tris valandas. Po dviejų savaičių kaimynų kumelė atsivedė negyvą kumeliuką. Aš parsivežiau ją ir privedžiau tą atstumtąjį. Kumelė pusę metų jį augino kaip savo. Būna juk ir tarp moterų, kad nepripažįsta savo vaikų. Tad pogimdyvinės depresijos pasireiškia ir gyvūnams“, – pasakojo Virginijus.

Turint žemės privaloma kažką auginti

Paklausus, ar yra tekę laikyti kitų gyvūnų, Olendros pasakojo, kad turėjo ir karvę, ir kiaulę, ir net triušių. „Aš jau kartais paklausiu vyro – o kam tau reikia šitų arklių? Kam? Juk pinigų už tai niekas nemoka, o vargas nemažas. Bet jis užsispyręs: matyti, kad be arklių negali gyventi“, – sakė žmona Sigita.

Šiuo metu Olendrų ūkelyje yra trys suaugę Lietuvos sunkieji ir vienas kumeliukas, kuriam vardą išrinko socialinio tinklo „Facebook“ lankytojai. „Kumeliukas buvo pakrikštytas Kongo vardu, o tas, kas sugalvojo šį vardą, buvo pakviestas pas mus valandai pajodinėti“, – pasakojo V. Olendra.

Pasak Virginijaus, jų dukros labai mėgsta jodinėti, grįžusios į gimtinę visada lekia prie arklių: „Vyriausioji dirbo Amerikoje, tai jos draugai iš kitų šalių, kai lankėsi pas mus, labai stebėjosi ir išmėgino jodinėjimą.“

S. ir V. Olendros bendradarbiauja ir su bendruomene – vyksta į žygius su arkliais. „Pajodinėję su tokiais „arkliukais“, daugelis po to sunkiai vaikšto“, – juokavo Virginijus.

V. Olendra savo meilę arkliams apibendrino sakydamas, kad gyvendamas kaime ir turėdamas nemažai žemės tiesiog negali niekuo neužsiimti. „Veikla turi džiuginti širdį, o mano širdis atsigauna rūpinantis arkliais“, – teigė Virginijus.


Zofijos Genutienės ir Gražinos Stančaitienės nuotr.
12 kovo, 2025

Per gimtąjį kraštą nuskambėjo, nuaidėjo renginiai, skirti Kovo 11-ajai. 2025-ieji ypatingi, nes minimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metis. Šiai iškiliai jubiliejinei […]

5 kovo, 2025

2024-25 m. Eurolygos reguliariajame sezone komandoms lieka sužaisti po septynerias rungtynes. Skaičiuojama, jog norint patekti į įkrintamąsias, reikia turėti bent […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

Autorės nuotr.
3 kovo, 2025

Artėjant Tarptautinei rašytojų dienai, 2025 m. vasario 26 d. susitikti su jaunaisiais skaitytojais  į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką atvyko […]

26 vasario, 2025

Vasario 25 d. trečiajame integraciniame futbolo turnyre „Visi esame lygūs“ jėgas išmėgino Socialinių paslaugų skyriaus, „Automatikos biuro“, „GOBall“, FC „Hegelmann“, […]

24 vasario, 2025

Tradicinė kultūros paveldo šventė ,,Trauk stintelę“ garsi ne tik Ignalinos krašte, ji pritraukia svečių iš visos Lietuvos. Vasario 22–ąją gausybė […]

Astos Andrulienės nuotr.
20 vasario, 2025

2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės […]

20 vasario, 2025

Rytoj, vasario 21 d., pasaulis švęs Tarptautinę gido dieną. Tai puiki progą padėkoti mūsų krašto gidams, be kurių neįsivaizduojama Šiaulių […]

Astos Andrulienės nuotr.
17 vasario, 2025

Šiandien internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau kartu jis kelia ir saugumo iššūkių. Todėl svarbu mokėti elgtis atsakingai virtualioje […]

12 vasario, 2025

Simboline kapsulės ceremonija Alytuje trečiadienį pažymėta naujojo sporto komplekso „Go Padel“ statybų pradžia. Apie 4 tūkst. kv. metrų ploto kompleksas […]

30 sausio, 2025

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems […]

Futbolo turnyro dalyviai / Valdo Knyzelio nuotr.
29 sausio, 2025

„Visi esame lygūs“ su tokiu pavadinimu ir šūkiu turnyro dalyviai sausio 28 dieną žengė į Kauno technologijų mokymo centro Socialinių […]

Bibliotekos indėlis į Pagėgių krašto kultūrinį paveldą / Rasitos Liulienės nuotr.
29 sausio, 2025

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji bibliotekos bendruomenė 2025 m. sausio 25 d. kvietė į ypatingą renginį – dokumentinio filmo „Eugenijus… Laikas […]

28 sausio, 2025

Tamsius ir pilkus vasario savaitgalius kasmet praskaidrinanti šiuolaikinio meno iniciatyva „SU-MENĖK” šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir […]

27 sausio, 2025

Ewgeny Boogie – vardas, kurį šiandien žino ir girdi visi, neabejotinai tapo elektroninės muzikos scena skambančiu fenomenu. Kiekvienas jo pasirodymas […]

23 sausio, 2025

Savęs pažinimas yra kelionė, kuri trunka visą gyvenimą. Suprasti savo stipriąsias puses, silpnybes, troškimus ir baimes yra labai svarbu, norint […]

23 sausio, 2025

Šeštadienio (sausio 25-osios) vidurdienį, pasitinkant miesto gimtadienį, Rotušės aikštėje tradiciškai vyks Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami […]

22 sausio, 2025

Praėjusių metų birželį Kaune įrengtos pirmosios inventoriaus pasiskolinimo stotelės tapo itin dažna kauniečių laisvalaikio pramoga. Per pusmetį visuose aštuoniuose mieste […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
20 sausio, 2025

Džiugu, kad į savanorystės veiklas bibliotekoje įsitraukia vis daugiau Pagėgių krašto moksleivių. Gimnazistė Urtė Vasiliauskaitė sėkmingai  baigė 6 mėnesių trukmės […]

16 sausio, 2025

Startavus 2025-iems metams Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinys (Kauno g. 49) įkūrė du naujus klubus, […]

Regionų naujienos