V. Šerio skulptūros „skraidančios – kaip aeroplanai“…
2016 m. sausio 24 dieną Anykščių koplyčioje duris atvėrė skulptoriaus, tapytojo, poeto, pedagogo VYTAUTO ŠERIO paroda iš menininko šeimos kolekcijos. Paroda ypatinga – ji parengta dailininko 85—ųjų gimimo metinių proga. Tai tik nedidelė dalis kūrinių, iš jo gausaus palikimo, kurį atidžiai saugo ir prižiūri žmona Judita Šerienė.
Vytautas Šerys labai mėgo muziką, tai atsispindėjo ir jo kūryboje. Todėl parodos atidarymas neatsitiktinai prasidėjo koncertu, kurį dailininko gimtadieniui skyrė dukra, pasak paties dailininko, pati gražiausia jo skulptūra – Saulė Šerytė ir pianistas Donaldas Račys.
Vytautas Šerys gimė 1931 m. sausio 24 d. Naujasėdžio (Naujasodžio) kaime, Anykščių rajone. Mokėsi Troškūnų progimnazijoje.
,,Man visada rūpi tarmės klausimas tapyboje ar skulptūroje. Šerys yra geras ryškios aukštaitiškos genetikos pavyzdys… Dažnai mąstau, kaip veikia menininką geografinė vieta, koks nors peizažo kalvotumas. Užlipi ant kalno ir nežinai, kas už jo matysis. Ežeras ar vėl kitas kalnelis? Toji genetika žiauriai gaji. Iš aukštaičio genetikos – lyrizmo, lyrikos genas eina per poeziją. Jis buvo tikras poetas ir dailininkas. Poetas iš esmės. Ne kaip literatas, bet iš vizualiosios pusės filosofuoja: nuo vaizdo pereina prie apibendrinimo, nuo pasaulio – prie jo sandaros ir struktūros, nuo dabarties – prie amžinybės…Fantastiškas spalvos ir formos jutimas. Tai kyla iš jo aplinkos, kurioje užaugo: Šventosios upė, Anykščių šilelis, Rubikių ežeras, Troškūnai, siaurukas geležinkeliukas (važiuojant juo į kalną, buvo galima spėt pažemuogiaut)”, – taip Vytautą Šerį apibūdina prof. Arvydas Šaltenis.
V. Šerys visų pirma išgarsėjo savo medinėmis skulptūromis, kurios ,,tokios skraidančios – kaip aeroplanai, nors nemažai kūrė ir iš akmens, bronzos, nuolat tapė ir piešė, kūrė eiles. Dailininko kūryboje visos asociacijos, plastinės vizijos jam gimdavo, stebint paprasčiausią medžio kontūrą ar padangėje sklendžiančio paukščio siluetą. „Iš medžio viską galima padaryti – tai medžiaga, kuri gali būti sunki ir lengvutė kaip popierius“, – yra sakęs Vytautas Šerys.
Į Anykščius atvežtos tik keletas dailininko sukurtų skulptūrų – ,,Sakalas”, ,,Sužadėtinė”, ,,Kokį vandenį geri” ir kt. Parodoje ir dukters Saulės Šerytės skulptūrinis portretas iš bronzos. Dukra pasakojo, kad kiekvieno gimtadienio proga tėvas dovanodavo kokį nors tik jai skirtą kūrinį.
Daugiausia tapybos darbų. Paroda – lengva, skaidri, spalvinga. Ją pristatęs VDA muziejaus direktorius, dailėtyrininkas Vidas Poškus sakė, kad Vytauto Šerio tapyba skulptūriška, tarsi drobė būtų išskaptuota, faktūriška, o skulptūra, plastiška, lengva lyg akvarelė. Pasivaikščiojus po parodą, pajunti pavasario alsavimą, nuotaikingos spalvos teikia vilties, kad žiema jau savo darbą padarė…Dailininko kūrinių įsigijo Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, privatūs dailės kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos V. Šerys surengė 25 personalines parodas Lietuvoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Danijoje. 1995 m. V. Šerys buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
1965–1994 m. dailininkas dirbo mokytoju Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, o 1996–2001 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, mokė tapytojus skulptūros. Pasak menininko artimųjų, kolegų, pedagoginį darbą jis mėgo ir vertino, teikė jam didelę reikšmę.
Taip pat V. Šerys sukūrė keletą vaidmenų Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose.
Parodą kviečiame aplankyti iki vasario 24 d. Anykščių koplyčioje – pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g.36).
