V. Simulik – apie teisės aktų „kepimą“, „meškinus“ ir „ruskį“
Neretai mėgstame pakeiksnoti Seimo narius, kad šie Seime nieko neveikia, nesirūpina savo rinkėjais. Vienas iš kelių Šiaulių vienmandatėse apygardose išrinktų parlamentarų – Valerijus Simulik, kurį ir pamėginome pakalbinti praėjus beveik visai 2012-2016 metų Seimo kadencijai.
Pats svarbiausias Seimo narių darbas – kurti įstatymus. Per trejus metus registravote 120 teisės aktų projektų. Kaip vertinate pats savo darbą?
Jeigu žiūrėtume tik į skaičius, tai 120 per maždaug tūkstantį du šimtus dienų gal nėra labai daug. Kita vertus, skaičiuojame jau trečiąjį Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, tad teisės aktų nebereikia „kepti” kuo daugiau, svarbu, kad jie būtų tikrai svarbūs ir reikalingi. Žinoma, galima stengtis registruoti kuo daugiau teisės aktų, bet nuo to žmonėms tikrai nedidės pensijos ar atlyginimai. Valdininkai bus apkrauti bereikalingu darbu, toks „darbas” tik gadins popierių ir tiek. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad iš minėtų 120 teisės aktų buvo priimti 46, o tai yra beveik 40 proc. visų registruotų. Vadinasi, mano iniciatyvos nebuvo bergždžios. Ir, savaime suprantama, noriu padėkoti visiems tiems, kurie nepatingėjo ir atėjo su siūlymais, idėjomis pas mane, nes turiu nemažą būrį bendraautorių įstatymų projektams. Suprantu, kad ne viskas pavyko, kaip buvo kurta, siūlyta, registruota.
O tiems, kurie domisi tik statistika, – tai iš 141 Seimo nario pagal tai, kiek procentų mano siūlytų teisės aktų buvo priimta, esu pirmame dvidešimtuke.
Žmones piktina Seimo narių „turistavimas“ už mokesčių mokėtojų pinigus. Ar teko daug keliauti per šituos beveik ketverius metus?
Komandiruotėse per šios kadencijos metus buvau apie 20 kartų. Daugiausia tai darbas su šalies kaimynais Baltijos Asamblėjoje, kurios delegacijos narys esu. Taip pat dirbu Užsienio reikalų komitete, o tai jau savaime reiškia, kad keliauti tenka dažniau nei kitų komitetų nariams. Nuo pat darbo Seime pradžios neslėpiau, kad mieliau savo pedagoginio darbo patirtį panaudočiau Švietimo ir mokslo komitete, bet gyvenimas diktuoja savo sąlygas, teko gilintis į užsienio politikos subtilybes.
Artėjant rinkimams perskirstytos rinkimų apygardos. Dainų apygarda, kurioje keturis kartus buvote išrinktas, išdraskyta. Ką ketinate daryti?
Šiauliuose iš buvusių trijų padarytos dvi rinkimų apygardos. Viešai buvo sakoma, kad tai daroma dėl per mažo rinkėjų skaičiaus, tačiau buvo bandymų skaičiuoti ir neatsakytų klausimų šioje srityje liko labai daug. Keistas sutapimas, bet naikinama ta rinkimų apygarda, kurioje man patikėjo mandatą šiauliečiai bei Šiaulių rajono žmonės. Turiu pripažinti, kad toks sprendimas tikrai skaudus, bet tikrai neketinu nuleisti rankų. Jokiu būdu likimo valiai nepaliksiu Dainų apygardos žmonių – tikrai pabaigsime spręsti pradėtus klausimus ir toliau palaikysime ryšius, nes tai jau ne tik darbas. Per tiek metų susiklostė nuoširdūs žmogiški santykiai, todėl pasibaigus formaliems įsipareigojimams tikrai nebėgsiu šalin. Mes su komanda kaip dirbome „Už Šiaulius”, taip ir dirbsime.
Kalbate – „ komanda”… Ar didelė ta Jūsų komanda?
Visuomeninis judėjimas „Už Šiaulius” vienija daugiau kaip 250 žmonių. Yra ir daugiau žmonių, su kuriais bendradarbiaujame savanoriškuose saugos būriuose, organizuojame bendrus renginius, vieni kitiems padedame dirbdami vaikų užimtumo klausimais, kasmet ruošdami tradicinius renginius. Tie žmonės yra aktyvūs ir dirbantys, bet nenori tiesiogiai dalyvauti politikoje. Gaila, kad Lietuvoje politika tapatinama su kažkokiais nešvariais dalykais, o ne su būdu patiems tvarkytis gyvenimą. Todėl noriu padėkoti visai savo komandai, kuri daug metų dirba kartu. Be jos aš būčiau tiesiog vienišas daug minčių ir planų turintis žmogus. Su jais kartu nudirbame daug įvairiausių darbų, kurie svarbūs Šiauliams bei šiauliečiams. Nereikia būti didelės partijos nariu, kad pats galėtum nulemti savo miesto ateitį. Pakanka noro dirbti ir supratimo, kad iš pirmo karto gali ir ne viskas pavykti.
Kokius svarbiausius savo darbus įvardintumėte?
Manau, svarbiausia tai, ką matomo pavyko nuveikti Šiauliuose. Džiaugiuosi galėjęs prisidėti organizuojant švietimo, medicinos įstaigų renovacijoms bei kitokį projektinį finansavimą. Taip pat svarbu, kad Šiauliuose aktyviai palaikome vaikų ir jaunimo sporto, meno veiklą. Džiaugiuosi, kad man prisidedant moksleiviai jau daug metų turi savo Moksleivių mėgėjų krepšinio lygą, Šiauliuose pagaliau atsirado Šiaulių taurės pirmenybės. Tai skatina vaikus judėti, tikiuosi, jie dėl to auga sveikesni, tvirtesni, o tai jau labai daug. Auginame jaunuosius lyderius, skatiname „Paukščių” festivalio, „Giesmių pynė Marijai” šventės dalyvius. Menas, kūryba, lyderystė – bendrosios kultūros, dvasinio tobulėjimo daigai, kurie gyvenime vaidina išskirtinį vaidmenį. Džiugu, kad bendrai dirbant išlaikytas Šiaulių, kaip universitetinio miesto, statusas, gautos lėšos, reikalingos mokslinės įrangos įsigijimui. Patruliuojame su savanoriškais saugos būriais, skatiname žmones pačius rūpintis savo aplinka, bendruomenės ateitimi, saugumu. Su „meškinais” (taip savanorius vadina mieste) padedame sunkiai gyvenantiems senjorams bei jaunoms šeimoms – tiems, kurie turi finansinių problemų. Mūsų pavyzdžiu užsikrėtė ir kitų miestų aktyvistai – tuo mes džiaugiamės.
Pameluočiau, jei sakyčiau, kad padariau tai vienas. Džiaugiuosi, kad turiu bendraminčių ir Šiauliuose, ir Seime. Tariamės, kalbamės, einame ir darome. Ne viskas pavyksta, bet tikrai yra ir dėl ko pasidžiaugti.
Politiniai oponentai kuluaruose Jūsų atžvilgiu kartais nepasivaržo mestelėti rieboką epitetą – „ruskis“. Ar nėra sunku Šiauliuose su nelietuviška pavarde?
Jei politiniai oponentai griebiasi tokių oponavimo būdų, vadinasi, normalių argumentų nebeturi ir tai mane džiugina – vadinasi, su komanda einame teisingu keliu. Už slavišką pavardę esu dėkingas tėvui ukrainiečiui ir to tikrai neslepiu. Bet gimiau, augau, brendau ir gyvenu Šiauliuose, esu šiaulietis iki kaulų čiulpų, taip pat ir lietuvis. Galiu tik pasidžiaugti, kad šiauliečiai yra tolerantiški žmonės, tikrai niekuomet dėl savo pavardės nesulaukiau jokios diskriminacijos. O politiniams oponentams galiu tik padėkoti už mano išskirtinumo paryškinimą ir palinkėti išmokti garbingai konkuruoti nuveiktais darbais, o ne pavardėmis. Šiais laikais labai populiaru išsitraukti „rusišką” kortą, kaltinti kolaboravimu, propaganda, bet aš žinau, kad mūsų žmonės protingi ir atsirenka grūdus nuo pelų.
Ačiū už pokalbį.
***
Trumpai apie Valerijų Simulik:
- Nepartinis
- Seime – ketvirtą kadenciją
- Dirba Seimo Užsienio reikalų komitete, Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje
- Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narys
- Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys
- Nuo kadencijos pradžios registravo 120 teisės aktų, iš jų priimta 46 (t. y. 39 proc. registruotų teisės aktų)
