V. Skarbalius: BPC – paklodė, kuri tampoma į skirtingas puses
Bendrasis pagalbos centras (BPC) turi nemažai problemų, kurios nuolat iškyla į viešumą. Dažniausiai kalbame apie BPC ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių sujungimo projektą. Šis procesas sudėtingas visomis prasmėmis, ypač susidarius tokioms sąlygoms, kai sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai nesutaria tarpusavyje ir „tampo paklodes“ tai į vieną, tai į kitą pusę. Tačiau tai dar ne viskas – praėjusį penktadienį su kolegomis Seimo Darbo partijos frakcijos nariais Vilija Filipovičiene ir Dariumi Ulicku apsilankę BPC, savo akimis pamatėme ir ausimis išgirdome, kad ne vien įstaigų sujungimo projektas kelia galvos skausmą.
Mus labai nustebino, kai išgirdome, kad per 2015-uosius BPC nesilankė nei vienas Seimo narys. Tačiau tai nėra didžiausia problema. Pasak BPC viršininko Audriaus Čiuplio, dabar įstaigai trūksta darbuotojų. Įsivaizduokite, BPC yra 234 etatai skambučių priėmimui, iš jų – 50 neužimta. Akivaizdu, kad tai ne šiaip galvos skausmas, o reali problema, kurią reikia racionaliai ir greitai spręsti. Per metus BPC sulaukia apie 3 mln. skambučių, tai per dieną įstaiga užregistruoja maždaug 8 tūkst. skambučių. Ką padaro darbuotojų trūkumas? Esami darbuotojai turi pakelti didžiulį darbo krūvį.
Ne ką mažiau nustebau išgirdęs, kad BPC iki šiol neturi lietuviško klausimyno. Kodėl? Nes SAM nenori patvirtinti ir priimti Amerikoje naudojamo klausimyno, jiems taip pat netiko ir Norvegijoje naudojamas klausimynas. Esą jis absoliučiai netinka Lietuvai. Tai ką šiandien turime? Tai akivaizdus pavyzdys, kai nesurandami bendri sprendimai, kurie yra reikalingi čia ir dabar.
Į BPC vykau norėdamas asmeniškai pamatyti šios įstaigos darbo „virtuvę“. Nepraleidome progos paklausti A. Čiuplio, kas nutiko, kai viešoje vietoje iš mamos per prievartą tėvas atėmė vaiką ir išgabeno iš Lietuvos, o mama net tris kartus skambino skubios pagalbos telefonu 112. Sužinojome, kad buvo gauti du skambučiai – pirmojo metu operatorė girdėjo, kaip moteris šaukia ir klausinėja aplinkinių, ar jie nematė vaiko. Antrojo skambučio metu operatorė priėmė visą informaciją ir ją operatyviai perdavė policijai.
Po šio vizito tik dar labiau įsitikinau, kad reikia kalbėtis ir ieškoti sprendimų. Todėl per artėjančią Seimo pavasario sesiją kelsiu klausimus, susijusius su BPC. Taip pat norime savo akimis pamatyti ir kitą „barikados“ pusę, todėl organizuosime vizitą į GMP dispečerinės stotį.
