V. Zelenskis per Černobylio katastrofos metines ragina daryti spaudimą Rusijai, kad ši pasitrauktų iš Zaporižios AE
Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kad mirtinos grėsmės gali atsirasti labai greitai.
Tai „Telegram“ kanale Černobylio katastrofos 38-ųjų metinių proga pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Radiacija nepripažįsta sienų ir neskiria valstybių vėliavų. Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kaip greitai gali atsirasti mirtinų grėsmių. Dešimtys tūkstančių žmonių savo sveikatos ir gyvybės kaina sustabdė Černobylio katastrofos plitimą ir šalino siaubingus jos padarinius 1986-aisiais ir dar daugelį metų“, – pažymėjo prezidentas.
Jis pabrėžė būtinybę apsaugoti visus Ukrainos branduolinius objektus nuo Rusijos smūgių.
Prezidentas priminė, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, Černobylio atominė elektrinė buvo okupuota 35 dienas: „Rusijos kareiviai plėšė laboratorijas, paėmė į nelaisvę apsaugos darbuotojus, tyčiojosi iš personalo ir naudojo ją tolesniems karo veiksmams“.
Be to, jau 785 dienas didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė yra Rusijos teroristų įkaitė.
„Viso pasaulio pareiga – daryti spaudimą Rusijai, kad Zaporižios AE būtų išlaisvinta ir grąžinta visiškai Ukrainos kontrolei ir kad visi Ukrainos branduoliniai objektai būtų apsaugoti nuo Rusijos smūgių. Tik tai garantuos, kad pasaulis nepatirs naujų radiacinių katastrofų – būtent tokį pavojų kasdien kelia okupantų rusų buvimas Zaporižios atominėje elektrinėje“, – pareiškė prezidentas.
Jis pabrėžė: „Prisimename žmonių, 1986 metais gelbėjusių gyvybes, jėgą ir pasiaukojimą. Branginame visus, kurie dabar padeda apsaugoti gyvybes“.
Penktadienį sukanka 38 metai nuo didžiausios technogeninės katastrofos žmonijos istorijoje dienos.
1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE ketvirtajame energobloke įvyko galingas sprogimas, kuris sunaikino dalį reaktoriaus ir mašinų skyriaus, kilo gaisras. Susidarė radioaktyvus debesis, kuris apėmė ne tik Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos teritoriją, bet pasiekė ir daugelį Europos šalių – Švediją, Austriją, Norvegiją, Vokietiją, Suomiją, Graikiją, Rumuniją, Slovėniją, Lietuvą, Latviją. Pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę (INES) ši avarija buvo klasifikuojama kaip aukščiausio – septintojo – pavojaus lygio.
