Vaiko teisių apsaugos gynėja: „Įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida”
„Gauname daug pranešimų apie tai, kad mokykloje ar darželyje vaikai susimušė. Patariame į tai reaguoti, neatidėti problemos sprendimo vėlesniam laikui. Vaikui reikėtų apibrėžti ribas kalbant su juo ir konsultuojantis su psichologais. Reikia nebijoti pripažinti, kad šeimai reikalinga psichologo pagalba, tai neturi būti gėda, dažnu atveju tai yra būtinybė, nes psichologas padeda, jis žino, kaip elgtis tam tikrose situacijose ir gali patarti. Bendravimas su vaiku turi būti kokybiškas, namuose įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida. Su vaiku reikia užsiimti, bendrauti, skirti jam savo laiką bei dėmesį”, – teigė V. Jurkuvienė.
Susirinkimo metu vyriausioji specialistė supažindino tėvus su grėsmės vaikui lygiais, kuriuos, įtarus vaiko teisių pažeidimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dar turės vertinti iki 2020 m. sausio mėn.
„Gavus pranešimą ar skundą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi vertinti grėsmės vaikui lygį. Lygis yra vertinamas atsižvelgiant į keturis kriterijus. Įvertinami vaiko funkcionavimo sutrikimai, t. y. įvertinama vaiko sveikatos būklė, ar nėra smurtinių sužalojimų, antra, vertinami tėvų funkcionavimo sutrikimai, pavyzdžiui, ar nėra vartoję alkoholio, tada vertinami tėvų įgūdžiai ir gebėjimas rūpintis vaiku, ir, ketvirta, vertinama vaiko socialinė aplinka, ar tinkamos gyvenimo sąlygos, ar joje nesilanko pašaliniai asmenys”, – grėsmės lygių kriterijus tėvams pristatė V. Jurkuvienė.
Vaiko teisių apsaugos specialistė taip pat paaiškino, kokiais atvejais ir kokiais būdais vaikas paimamas iš šeimos bei pridūrė, kad, kai vaikui yra nustatomas antrasis grėsmės lygis, šeimai inicijuojama mobili komanda, vėliau – atvejo vadyba.
„Visuomenėje vyrauja labai klaidinga nuomonė, esą vaiko teisių apsaugos specialistai yra suinteresuoti paimti vaikus iš šeimos, tačiau taip nėra. Jeigu tenka paimti vaiką iš šeimos, visada yra ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių, emociniais ryšiais su vaiku susijusių žmonių. Paprastas pavyzdys: tėtis grįžta naktį namo išgėręs, smurtauja prieš mamą, kuri iškviečia policijos pareigūnus. Jai pačiai reikalinga medicininė pagalba, todėl išvežama į ligoninę. Tėtis yra išvežamas dviem paroms į areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Du mažamečiai vaikai lieka namuose. Policija iškviečia vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie ieško artimiausių šeimai žmonių, gyvenančių netoliese, ir jiems perduoda vaikus. Jei tokių artimųjų neatsiranda, vaikai vežami į įstaigą. Kitą dieną ieškoma kontakto su mama, vertinamas grėsmės lygis vaikams, perduodama informacijai atvejo vadybininkui”, – paaiškino vyriausioji specialistė.
Tėvai, išklausę vyriausiosios specialistės pasisakymą, teiravosi apie fizinių bausmių vaikui taikymą, ar tikrai negalima pliaukštelėti vaikui, kai išveda iš kantrybės.
„Fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus. Net ir minimaliai smurtaujantiems tėvams ar nujaučiantiems, kad nesusivaldę taip galėtų pasielgti, yra rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių kursus”, – pabrėžė Viktorija Jurkuvienė.
Susirinkime dalyvavo apie 25 tėvai, grupės auklėtoja bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
