Vaikų ligoninės chirurgai pritaikė naują mažai invazinę metodiką pilonidalinėms cistoms gydyti
Vaikų ligoninės chirurgai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti mažai invazinę metodiką pilonidalinėms cistoms gydyti. Kaip ir viso pasaulio chirurgai, išbandę daugelį iki tol buvusių šių cistų operacijų būdų, pasirinko dr. M. Gibso metodiką, ir dabar džiaugiasi gerais rezultatais, o pacientai – greitu, neskausmingu gijimu.
Vaikų ligoninės chirurgai Arūnas Strumila ir Rūta Dagilytė, pirmą kartą atlikę šią operaciją šešiolikmečiui vaikinui, kuriam cista pūliavo jau šešis mėnesius, šiai procedūrai atlikti užtruko apie 25 minutes. Vaikinui operacija praėjo sėkmingai, jis nejuto jokio diskomforto, jau kitą dieną po operacijos galėjo eiti į mokyklą, užsiimti fizine veikla, skausmui numalšinti po operacijos prireikė tik vienos vaistų nuo skausmo tabletės.
Pasak šias operacijas atliekančio chirurgo Arūno Strumilos, pilonidalinės cistos, triskart dažniau atsirandančios berniukams nei mergaitėms, pasižymi itin nemalonius pojūčius sukeliančiais požymiais: pro kryžkaulio srityje atsirandančias fistules skiriasi nemalonaus kvapo pūlingos išskyros iš cistos.
Kodėl atsiranda pilonidalinių cistų, vieno atsakymo nėra. „Yra keletas teorijų, – sako vaikų chirurgas A. Strumila, – pilonidalinių cistų susiformavimas siejamas ir su nutukimu, ir su trauma; yra nuomonių, kad tai įgimta vystymosi anomalija. Cistoje randama plaukų folikulų, dėl tos priežasties yra rekomenduojama po operacijos cistų atsikartojimo dažniui sumažinti operuotoje vietoje lazeriu ar kitais metodais pašalinti plaukus.“
Pilonidalinių cistų pasitaiko dviem iš dešimties tūkstančių vaikų. Per metus Vaikų ligoninės chirurgams tenka atlikti 10-15 panašių operacijų arba naujiems pacientams, arba kartoti operaciją patologijai atsinaujinus jau operuotiems.
Anksčiau norėdami išoperuoti susidariusią cistą ir ją su išore jungiančius kanalėlius, chirurgai taikydavo įvairias metodikas: plastiką, odos lopų persukimą, kitus būdus. Supūliavus cistai, operaciją reikėdavo atidėti ir tekdavo laukti, kol baigsis cistos uždegimas, o blogiausia, kaip teigia chirurgai, patologija 40 proc. atvejų atsinaujindavo ir prireikdavo operuoti pakartotinai.
Toks didelis cistos atsinaujinimo dažnis buvo didelė problema ne tik chirurgams. Operacijos labai sutrikdydavo paciento gyvenimą, nes buvo atliekamos taikant bendrinę nejautrą, po operacijos apie dvi savaites buvo ribojamas fizinis aktyvumas, pacientui tekdavo gulėti ant šono. Operacijos sukeldavo nemažai skausmo, o po išrašymo iš ligoninės tekdavo laikytis griežto higienos ir riboto fizinio krūvio režimo.
Naująją mažai invazinę procedūrą pirmasis aprašė dr. M. Gibsas, kuris ją sėkmingai pritaikė daugiau nei tūkstančiui pacientui. Procedūra vis plačiau pradėta taikyti pasaulyje, nes patologijos pasikartojimo dažnis tesiekia 6 proc., sutrumpėja operacijos ir hospitalizacijos laikas, o pacientas greičiau gali grįžti į visavertį gyvenimą. Būtent todėl M. Gibso metodika prestižinio žurnalo „Vaikų chirurgija“ (“Journal of Pediatric Surgery“) buvo išrinkta kaip 2017 m. svarbiausia chirurginė inovacija.
Pasak Vaikų ligoninės vaikų chirurgo A. Strumilos, metodika gana paprasta: naudojant biopsines adatas išpjaunami nuo cistos einantys kanalėliai ir su atitinkamais instrumentais ištraukiama ir pašalinama visa cista. Procedūra sutrumpėja iki 20-30 minučių, užtenka vietinės nejautros, po operacijos neprireikia antibiotikų, pacientas tą pačią ar kitą dieną išrašomas iš ligoninės.
Ši mažai invazinė operacija pilonidalinėms cistoms šalinti labai patogi, saugi ir pacientui: operuoti galima net ir tada, kai cista yra uždegiminės fazės, po operacijos nereikia skirti antibiotikų, vaikas jau kitą dieną gali užsiimti savo kasdiene veikla.
