Vaistažolių galia
Sužinojusi, kad rugpjūčio 11 dieną Sabališkės kaime (Ignalinos r.) vyks popietė „Vaistažolių galia“, kurią organizuoja Kazitiškio ir Grybėnų bibliotekininkės, labai apsidžiaugiau – juk taip nedaug renginių vyksta kaimuose. Dar labiau apsidžiaugiau pamačiusi, kad paskaitą apie augalus ves Aukštaitijos nacionalinio parko mokslinis darbuotojas, knygų apie gamtą autorius, biologas, dr. Bronius Šablevičius ir LEU profesorius, biologijos ir chemijos katedros vedėjas Remigijus Noreika. Žinojau – paskaita bus ir įdomi ir naudinga.
Išaušusi rugpjūčio 11 buvo apsiniaukusi ir grasino lietumi, bet artėjant popietės valandai išlindo saulutė. Sabališkės kaimas pasitiko baltomis staltiesėmis užklotais stalais, verdančia kvapnia žuviene, šypsenomis, juoku ir… uodais. Tačiau ką ten uodai – svarbiausia, kad visų nuotaika kuo puikiausia. Grybėnų, Kazitiškio ir Sabališkės kaimų žmonės apsiginklavę užrašinėmis, rašikliais ir fotoaparatais nekantriai laukė popietės pradžios. Atvykę iš toliau žvalgėsi po unikalų Sabališkės kaimą, kurio pavadinimo kilmę vėliau papasakojo prof. R. Noreika.
Atvykę svečiai prisistatė, papasakojo apie save, padovanojo bendruomenei dovanų, davė naudingų patarimų ir pakvietė susipažinti su augalais. Pažintis prasidėjo nuo sodybos šeimininkų gėlių darželio – kažkas paklausė, koks čia augalas tokiais gražiais mėlynai violetiniais žiedais žydi? Pasirodė, kad tai tikrai ne vaistinis, o labai nuodingas augalas kurpelė, kuriuo jau viduramžiais žmones nuodijo. Vėliau susipažinome su trūkažole (liaudyje dar vadinama cikorija), kurios šaknys naudojamos kaip kavos pakaitalas, dirviniu asiūkliu, jonažole, apie kurią yra sakoma, kad ji padeda nuo 99 ligų, kraujažole, padedančia sustabdyti kraujavimą, dirvine karpažole, kuri turi net 30 medžiagų, sukeliančių vėžinius susirgimus, todėl geriau tegul jas ėda tik karpažolinio sfinkso vikšrai, vėliau virstantys nuostabiais drugiais. Tikriausiai dauguma žinojo dirvinę čiužutę, bet turbūt ne visi, kad jos sėklas galime naudoti vietoj česnako. Rugiagėlė ne tik piktžolė, bet ir vaistažolė – jos žiedlapiai dažnai dedami į arbatų mišinius. Šilinis dobilas gerina atmintį, pašarinis dobilas padeda atsikosėti, o va hibridinis dobilas yra nuodingas. Konyza taip pat negali būti drauge – per daug agresyvus ir nuodingas augalas. O va kartais žmones erzinanti kiaulpienė yra puikus energijos užtaisas: jaunų lapelių salotos, maltų šaknų kava ir skanu, ir sveika. Jei žarnyne atsirado parazitų, ieškokite kiečio, virkite arbatą ir gerkite ryte tuščiu skrandžiu po puodelį visą savaitę. Sužinojome ir apie augalus, kurie padeda vyrams ir moterims. Nuo vyriškų ligų padeda rykštenė ir gaurometis (žmonės dar vadina Ivano arbata), o nuo moteriškų – nakviša. Ne veltui lietuvių tautosakoje dažnai minima rasakila, ant jos lapo dėl specialaus proceso, vykstančio lape, susidaro skaidriausias vandens lašas. Įdomus augalas taukė (dar vadinamas kaulažole, neretai galime išgirsti ir „kaštanavolo“ pavadinimą), kurio šaknis reikia tarkuoti bulvine tarka ir gautą masę dėti ant lūžio vietos – padeda sugyti kaulams.
Susipažinome su dar daug įvairių vaistinių ir nuodingų augalų, visų neišvardysi. Pora valandų puikioje, linksmai nusiteikusioje draugijoje prabėgo greitai. Sugrįžę į sodybos šeimininkų Petro ir Rasos Trubilų kiemą, sėdome prie stalo atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu su citrina ir užvalgyti jau išvirusios skanios žuvienės bei šeimininkės keptų kvapnių kibinų. Ragavome šeimininkų kaimynės kepto nuostabaus pyrago, gėrėme arbatą ir aptarinėjome įspūdžius.
Popietė praėjo linksmai ir turiningai. Tada supranti, kad toks pabuvimas arčiau gamtos, savo bendruomenėje yra tikra atgaiva sielai. Tas kelių valandų sustojimas nuo begalinio skubėjimo man buvo didelė šventė. Mačiau ir girdėjau, kad ne tik man. Todėl labai tikiuosi, kad išsipildys išsakyti norai ir ši popietė virs tradicija. Iki kitų susitikimų Sabališkėje.
