Vaistinė raitinytė grįžo į Rambyno regioninį parką

Paskutinį kartą Vaistinė raitinytė (Gratiola officinalis) Lietuvoje buvo stebėta 2009 metais, vienintelėje augavietėje Rambyno regioniniame parke (Pagėgių sav.).

„Nuo to laiko iki pat šios vasaros šio augalo jo buvusioje augavietėje nerasdavome, nors buvo ieškoma ne tik buvusioje augavietėje, bet ir potencialiai galimose augimo vietose. Dėl nepastovaus hidrologinio režimo, sausų vasarų Rambyno regioninio parko specialistai manė, kad vaistinė raitinytė išnyko. Pasirodo, kad augalai daug labiau prisitaikę prie nepalankių, mūsų manymų, gyvenimo sąlygų. Šią vasarą tikrinant galimas augavietes buvo rasta didelė kelių dešimčių individų populiacija“ – sakė Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Drąsutis Brazauskas.

Vaistinė raitinytė – gyslotinių šeimos augalų rūšis Lietuvoje ši rūšis labai reta, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai daugiametės žolės su šliaužiančiais šakniastiebiais. Stiebelis apaugęs smulkiais žvyniškais lapeliais. Augalėlio aukštis gali būti nuo 15 iki 40 cm aukščio. Lapai priešiniai. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Balti žiedeliai mezga kiaušinio formos dėžutę. Augalėlis mėgsta augti pievose ar upių krantuose. Visos šio augalo dalys turi nuodingų glikozidų, kurie gali sukelti viduriavimą.

Glikozidas – organinis junginys. Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje.

Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetitą, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus.

Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti – ne. Naudojami medicinoje.

Mokykimės pažinti augalus, keliaudami po Lietuvos saugomas teritorijas.