Vakarų Lenkijoje iškilmingai paminėtos 85-ųjų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinės
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liepos 15 dieną dalyvavo legendinio S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio 85-ųjų metinių minėjimo renginiuose Šiaurės Vakarų Lenkijoje.
Pščelniko miške netoli Myslibužo surengtame minėjime taip pat dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, delegacijos iš Lietuvos ir Lenkijos, vietos lietuvių bendruomenė, Šilalės miestų atstovai. Minėjimo metu pasisakęs ministras L. Linkevičius pabrėžė, kad su viltimi ir žinia Lietuvai Niujorke pakilę lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, tapo neatskiriama lietuvių tapatybės dalimi, drąsos, patriotizmo ir meilės Tėvynei simboliais.
Renginio metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko pagarbos ir atminimo salves, meninius pasirodymus surengė Punsko ir Myslibužo S. Dariaus ir S. Girėno mokyklų moksleiviai, susirinkusiems svečiams skambėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro atliekama muzika.
Liepos 15 dieną Ščecino Šv. Jokūbo katedroje iškilmingas mišias už lakūnų atminimą aukojo Ščecino-Kamiensko arkivyskupas metropolitas Andrzej Dzięga, kuriam už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos santykius bei už S. Dariaus ir S. Girėno atminimo puoselėjimą L. Linkevičius įteikė Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Minėjimo išvakarėse Ščecine įvyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro pasirodymas.
S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio 85-ųjų metinių minėjimo renginius organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, Garbės konsulas Vakarų Pamario vaivadijoje W. Wierzchos.
Prieš 85 metus tuometinėje Vokietijoje, netoli Soldino (dabar – Myslibužas), Pščelniko miške, iki galo neišaiškintomis aplinkybėmis katastrofą patyrė lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“. Prieš įspūdingą pagal turimas technines galimybes ir pasiektus rezultatus skrydį lakūnai paskelbė atsišaukimą, kuriame teigė, jog savo neįprastu žygiu siekia garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, o jų vardai tapo modernios Lietuvos tapatybės dalimi.
