Valgome daugiau, bet mūsų kūnai badauja dažniau…

„Sveikata prasideda lėkštėje“ – tokia iškalbinga paskaita balandžio 19 dieną vyko Ukmergės rajono visuomenės sveikatos biure. Lektorė Ingrida Kuprevičiūtė pažėrė šūsnis įrodymų ir patarimų, kodėl turime sąmoningai apmąstyti, ką įsidedame į savo lėkštę, kas vėliau patenka į mūsų skrandį ir kokią tai įtaką daro mūsų sveikatai.

Sutikime, kad mitybos įpročiai bei žmonių gyvenimo būdas pastaraisias dešimtmečiais stipriai pakito. Maisto pasirinkimo įvairovė ženkliai išaugo, beje, suvartojimo kiekiai – taip pat. Deja, mūsų valgomi produktai dabar dažnai yra ne maisto, o chemijos pramonės „laimėjimai“.

Lektorė pateikė duomenis, pagrįstus moksliniais tyrimais, kurie įrodo, jog per pastaruosius dešimtmečius ženkliai sumažėjo mineralinių medžiagų kiekis dirvožemyje. 1992 metais atliktų tyrimų duomenimis, Europoje dirvožemyje mineralinių medžiagų kiekis buvo sumažėjęs 72 procentais. Tai įtakojo vitaminų bei mineralų sumažėjimą ir daržovėse. Pavyzdžiui, lapiniuose kopūstuose vitamino C yra 62 proc. mažiau, vitamino A – 41 proc., kalcio – 29 proc. , kalio – 52 proc., magnio – 84 proc. Panašūs rezultatai gaunami ir tyrinėjant kitas daržoves ar vaisius.

Maistinių medžiagų žymiai daugiau netenkame ir patirdami stresą, vartodami antidepresantus, kontraceptines tabletes ar gydydamiesi chemoterapija. Taip pat jų mažėja netinkamai apdorojant maistą, verdant daržoves.

„Gyvenimo būdo ligos – tai ligos, kurias išprovokuoja netinkami mūsų kasdieniai įpročiai: skurdi, sveikatai nepalanki mityba, mažas fizinis aktyvumas, netinkama laikysena, savo biologinio laikrodžio nepaisymas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Tokios ligos kaip Alzheimeris, aterosklerozė, tam tikrų formų vėžys, lėtinės kepenų ligos, diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, nutukimas, insultas, išsivysto pamažu. Jų gydymas taip pat trunka gerokai ilgiau nei kitų ligų atveju“, – tvirtino lektorė. Teiginius ji pagrindė Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kad 80 proc. širdies ligų, 90 proc. II tipo diabeto, bei trečdalio vėžinių susirgimų galima išvengti, pradėjus sveikiau maitintis ir daugiau judėti bei nustojus rūkyti.

Lektorė paneigė mitą, kad širdies ir kraujotakos ligas sukelia riebalai ir cholesterolis. Pirmas dalykas, kurio reikėtų vengti norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tai – cukrus, sukeliantis uždegiminius procesus organizme. Pridėtinio cukraus yra praktiškai visuose produktuose – nuo duonos iki glaistytų sūrelių… Taip pat ji atkreipė dėmesį į miltinių gaminių vartojimą. Balta duona gliukozės kiekį kraujyje kelia net labiau nei cukrus. Staigūs ir ilgalaikiai gliukozės pokyčiai organizmui daro didžiulę žalą, sukeldami lėtinius uždegimus.

„Sveika lėkštė“, pagal I.Kuprevičiūtę, turėtų būti tokia: bent pusė jos turi užimti spalvotos daržovės, ketvirtadalis angliavandenių bei ketvirtadalis baltyminių produktų. Maisto porcijos turėtų būti mažos, bet dažnos ir įvairios. Gydomosios mitybos specialistė patarė, kaip pasirinkti tam tikrus produktus, į ką atkreipti dėmesį skaitant etiketes, rekomendavo vengti produktų, kuriuose yra mažai kalorijų ir kt. I.Kuprevičiūtė sakė, kad Lietuvoje gyvenantiems žmonėms labai dažnai trūksta vitaminų D bei C, kai kurių mikroelementų, taip pat patarė savo mitybą praturtinti Omega-3 riebiosiomis rūgštimis.