Valstybė pensininkus viena ranka maitina, o kita – muša: grąžina pensiją, bet atima pašalpą

Paradoksas, tačiau itin mažas pensijas gaunantiems senoliams nepasisekė – kadangi jiems dabar kompensuojamos krizės metu sumažintos pensijos, jų pajamų dydis viršija 102 eurus – sumą, kai asmuo nebetenka teisės į socialinę pašalpą ar kompensacijas už šildymą ar karštą vandenį.

Teisę į socialinę pašalpą turi asmenys, kurių valstybės remiamų pajamų dydis neviršija 102 eurų. Vadinasi, pensininkas, gaunantis, pavyzdžiui, 100 eurų pensiją, turi teisę į įvairias socialines pašalpas, taip pat didesnę tikimybę gauti kompensaciją už karštą vandenį ir šildymą.

Gruodį šiuos ir kitus pensininkus pasiekė pirmoji kompensacija už krizės metu sumažintas pensijas. Nors ir nedaug, pensininkų pajamos išaugo. Visų, išskyrus ankčiau mažesnę nei 102 eurų pensiją gavusių asmenų, mat jie, atgavę dalį recesijos metu atimtos pensijos, neteko teisės į socialines pašalpas, taigi tikėtina, kad jų pajamos dar labiau susitraukė.

Kiek yra tokių asmenų, kol kas niekas tiksliai pasakyti negali. Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, aiškina, kad pernai kompensacijas už būsto šildymą, geriamąjį ir (ar) karštą vandenį  gavo 35885 gavėjai, o socialinę pašalpą – 24059. Tačiau duomenys apie kompensacijos gavėjus pagal amžių nėra renkami.

Tuo metu Klaipėdoje, pavyzdžiui, įvairias kompensacijas gauna apie 9 tūkst. asmenų, socialines pašalpas gavo 3280 žmonių, tačiau informacijos apie pensinio amžiaus paramos gavėjus savivaldybė taip pat negali pateikti.

Nors neaišku, kiek, tačiau pensininkų, kurie netenka teisės į pašalpą ar kompensaciją dėl pensijų kompensavimo, yra.

Kokią paramą gauna pensininkai?

Pensinio amžiaus asmenys gali pretenduoti į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, 15min.lt informavo Vilniaus savivaldybės darbuotojai.

Parama yra skiriama nepasiturintiems gyventojams, jeigu jų nuosavybės teise turimas turtas neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, jie atitinka teisės akto reikalavimus dėl užimtumo ir, esant įsiskolinimams už komunalines paslaugas, yra sudarytos sutartys dėl dalies skolos grąžinimo.

Jeigu asmens ar bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų asmeniui (102 eurai) ar bendrai gyvenantiems asmenims (asmenų skaičius x 102 eurai) dydžio, gali būti skiriama socialinė pašalpa.

Jei asmuo neturi reikiamo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti, jam gali būti skiriama šalpos pensija, taip pat socialinė pašalpa.

Jei asmens gaunama socialinio draudimo pensija yra mažesnė už bazinės pensijos dydį (105 eurai), jam gali būti skiriama gaunamos pensijos ir bazinės pensijos skirtumo priemoka.

Taip pat  žmogui gali būti skiriamos slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, šalpos kompensacija.

Laukia Vyriausybės sprendimo

Šiuo metu Seimas laukia Vyriausybės išvados, kur ir turėtų būti pateikti šie skaičiavimai. „Darbiečiai“ praėjusią savaitę pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad pensijų kompensacijos nebūtų įskaičiuojamos į bendras pensininko pajamas, ir todėl nedarytų įtakos jo teisei į pašalpą arba kompensaciją.

„Tikslius skaičius sužinosime kiek vėliau, nes po įstatymo projekto pateikimo mes kreipėmės į Vyriausybę išvados, kurioje bus pateikti visi apskaičiavimai. Bet tokių atvejų tikrai yra. Įstatymas inicijuotas atsižvelgiant į gyventojų pastabas“, – 15min.lt sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Pasak jo, kadangi dalis pensijų kompensacijų jau buvo išmokėta, kažkiek pensininkų neteko teisės į įvairią socialinę paramą. Kadangi įstatymas atbuline data negali būti taikomas, jie paramos už praėjusius mėnesius negaus, tačiau turės į ją teisę ateityje.

„Jau dalis pinigų yra išmokėta, todėl dalis pensininkų galėjo netekti kompensacijos. Įstatymas neturės tiek galios, kad galėtų būti taikomas atgaline data, tačiau įstatymas turi būti priimtas kuo greičiau, kad ateityje žmonėms jau būtų išspręstas šis klausimas. Ir dabar jų turbūt nėra labai daug, bet tokių atvejų gali pasitaikyti. Įstatyminis būdas sureguliuoti tai yra pats palankiausias. Tikiuosi, pakankamai greitai galėsime grįžti prie projekto“, – sakė V.Gapšys.

Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto, pasak jo, teks laukti kelias savaites. Po pateikimo jam buvo pritarta. Tiesa, ar jis bus priimtas, priklausys nuo, kiek tai papildomai kainuos biudžetui.

„Lauksime apskaičiavimų, matysime, kokios tai yra sumos. Dabar sudėtinga apskaičiuoti“, – sakė jis.

B.Gruževskis: kompensacijos yra ne dabartinės pajamos

Profesorius Boguslavas Gruževskis mano, kad neteisinga pensijų kompensacijas skaičiuoti kaip dabartines žmogaus pajamas, nes tai yra ne kas kita, o tik atidėtas jo vartojimas. Jis siūlo porą išeičių.

Pirmoji – neįtraukti kompensacijų už krizės metu sumažintą pensiją į dabartines žmogaus pajamas. Tą ir siūlo Darbo partija.

Tačiau, principingai elgiantis su valstybės pinigais, pasak jo, reikėtų kompensacijas skaičiuoti kaip praeities pajamas.

„Bet negalima tų pinigų priskirti prie dabartinių pajamų, tai yra skolos grąžinimas. Tuomet buvo apribotas žmogaus vartojimas, tiesiogiai juos priskirti prie pajamų yra nesąžininga, tai nėra dabartinės pajamos, tai yra dalis atidėto vartojimo“, – sakė B.Gruževskis.

Jeigu žmogus gavo socialinę paramą krizės metu, ir būtų neturėjęs į ją teisės, jeigu jo pensija nebūtų sumažinta, tada galima mažinti socialinę paramą dabar. Priešingu atveju, jeigu pensininkas ir su nesumažinta pensija turėjo teisę į paramą, neteisinga būtų dabar atimti socialinę paramą ar kompensaciją už šildymą.

Tačiau valstybė, B.Gruževskio teigimu, turi įvertinti, ar tokie matematiniai apskaičiavimai nebūtų per sudėtingi. Jeigu jų atlikti valstybė negali, tada derėtų kompensacijų už sumažintas pensijas nesumuoti prie dabartinių pajamų. B.Gruževskis kelis kartus pabrėžė, kad kompensacijos nėra dabartinės žmogaus pajamos.