Valstybės 100-mečiui Kaune atidaryta Lietuvos verslo alėja ir Verslo skveras

Kovo 2 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai Parodos kalne atidarė Valstybės 100-mečiui skirtą naują viešąją erdvę – Lietuvos verslo alėją ir Verslo skverą. Trejus metus vykdytas projektas kaip prasminga visuomeninė iniciatyva įtraukta į LR Vyriausybės Šimtmečio dovanų sąrašą. Ceremonijoje dalyvavo verslo, valdžios, socialinių partnerių atstovų, rėmėjai, partneriai ir kūrėjai.

Verslininkus sveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Istorikė Vilma Akmenytė-Ruzgienė pabrėžė, kad šis projektas įamžina istorinę vietą, kurioje vykusios tarpukario žemės ūkio ir pramonės parodos atspindėjo išskirtinį Kauno vaidmenį Lietuvos istorijoje ir verslo raidoje.  Jos nuomone, per mažai kalbama apie verslo kuriamas naudas visuomenei.

Atidarymo ceremonijos metu rėmėjams, kūrėjams ir svečiams buvo įteikti Lietuvos verslo alėjos atminimo medaliai. 

Projekto rėmėjai – šių laikų verslo istoriją rašantys verslininkai, šeimos ir bendrovės, kurių ištakos siekia kelis dešimtmečius arba tarpukario Lietuvos laikus.

Ant simbolinių vinių Lietuvos verslo alėjoje iškalti jų vardai ir logotipai. Tai  AB „Volfas Engelman“, AB „Achema“,  AB „YIT Kausta“, UAB „Kautra“,  UAB „Novameta”,  UAB „Liuks“, UAB „Serfas“,  UAB „Hegelmann transporte“,  UAB „Baltijos polistirenas“,  UAB „SDG“,  AB „Lifosa“,  UAB  „Hoptrans holding“,  UAB „Vičiūnų grupė“,  UAB „Garlita“,  UAB „Maxima LT“,  LR Žemės ūkio rūmai,  UAB „Kesko Senukai“, UAB „Kauno liftai“,  verslininkas, profesorius, daktaras Mečislovas Rondomanskas,  UAB  „Inti“,  AB „Vilkijos ūkis“, UAB „Pirmas žingsnis“,  UAB „Kauno stiklas“.

„Pinigų kalne“ taip pat skelbiami rėmėjai.

Valstybės verslo ištakas įamžinančią erdvę sudaro dvi architektūrinės kompozicijos – konkurso būdu atrinkti skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Daliaus Paliukaičio darbai „Plaktukas” ir  „Pinigų kalnas“. Granito plaktukas simbolizuoja pirmapradžius gamybos įrankius, vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys imituoja konvejerinį gamybos principą. Ant simbolinių vinių iškalti rėmėjų vardai ir logotipai. „Pinigų kalno“ granito plokštumoje inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų atvaizdų.