Valstybės biudžeto projekto belaukiant
Sveikas protas kužda, kad šiuo metu svarbiausias Seimo darbas – kitų metų valstybės biudžetą. Visos diskusijos turėtų būti apie tai, ką dar galima patobulinti Vyriausybės parengtame projekte. Tačiau paties projekto kol kas nėra. Tik daug keistų idėjų dėl naujų mokesčių.
Jau turėjome priprasti, kad kiekviena valdžia mėgsta pasipinigauti. Tačiau iki šiol naujus mokesčius sugebėdavo pagrįsti racionaliau. Ką manote apie automobilių taršos mokestį? Paradoksaliausia, kad juo bus pasiektas priešingas rezultatas nei tvirtinama. Vairuotojai ilgiau nesiskirs su senais automobiliais, nes kiekvienas pirkimas ar pardavimas šioje srityje bus apmokestintas. Tačiau seni automobiliai teršia kur kas labiau nei nauji. Finansų ministrui, panašu, nelabai tai rūpi.
Deja, tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, liudijančių, jog politinis projektas „LŽVS“ patiria bankrotą. Net ne tiek svarbu, kad sociologinės apklausos vis dar atkakliai pabrėžia, kad daug žmonių palaiko valdančiuosius, tačiau kiekvienas, kas stebime Ramūno Karbauskio ir jo artimiausių pasekėjų veiklą pastaraisiais mėnesiais, negalime nekreipti dėmesio į jų nusivylimą ir sutrikimą.
Kam reikėjo neva intensyvių derybų dėl naujos koalicijos sutarties? Vien tam, jog pritrūko drąsos patiems atleisti kelis ministrus ir J. Tomaševskio bendrams būtų galima duoti kelis svarbius postus? Kodėl mes turėtume džiaugtis, jog I. Rozovos, seniai VSD stebimos politinės veikėjos, bendražygiai atsirado Vyriausybėje?
Koalicijos partneriai rungtyniavo, kas pasiūlys didesnius „vaiko pinigus“, tačiau jie tyliai nuleidžia akis į žemę, kai išgirsta ekspertų klausimus, ar tai nėra pinigai, kurie turėjo keisti viešąjį sektorių? Ar tikrai normalu, kai tėvai gautus „vaiko pinigus“ priversti sumokėti korepetitoriams ar už kurą, važiuojant į mokyklą ar polikliniką?
Kodėl svarbiausiu Seimo darbu tapo pastanga atšaukti Seimo pirmininką, kurį patys pasiūlė ir paskyrė? Kokias politines nuodėmes padarė V. Pranckietis? Susipyko su Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Tiesą pasakius, net nežinia dėl ko susipyko – paprasčiausiai Ramūnas nepakenčia, kai kas nors nevykdo jo nurodymų.
Ar V. Pranckietis yra tinkamiausias politikas užimti Seimo pirmininko pareigas? Ne. Tačiau jis dar mažiau į šias pareigas tiko, kai buvo siūlomas kadencijos pradžioje. Nuo to laiko jis daug ką išmoko, tačiau charizma yra toks dalykas, kurio nenusipirksi ar neišmoksi. Sutinku ir su tuo, kad normalioje situacijoje Seimo pirmininkas turi turėti didžiosios Seimo narių paramą. Tačiau ar dabartinė situacija „normali“?
R. Karbauskis nuo pat pradžių daug ką nustebino, pasiūlydamas Seimo pirmininko pareigas perimti ne R. Baškienei ar kitam savo frakcijos nariui, bet socialdarbiečiui G. Kirkilui. Vėliau jis gundė V. Čmilytę – Nielsen, koketavo su J. Sabatausko socialdemokratais.
Visos pastangos buvo bevaisės. Nes didžioji dauguma politikų suprato, kad R. Karbauskis ypač nepatikimas bendražygis. Gali išduoti bet kurią akimirką.
R. Karbauskis pažadėjo, kad dar spalio vidurį į Seimo posėdžio darbotvarkę bus įrašyta rezoliucija „Dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku“. Toliau bus slaptas balsavimas ir išsiaiškinsime, kas ir kaip. Tam, jog Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikės septyniasdešimt vieno balso.
Kodėl opozicija iš anksto perspėjo nedalyvausianti šiame politiniame šou? Pirma, tai geras pasitikrinimas, ar Seime yra reali valdančioji dauguma. Antra, tai prastos praktikos įvedimas, kai antrasis asmuo valstybėje keičiamas, nepateikus raštiškų priekaištų. Trečia, tai eilinis politinis spektaklis, kurio tikslas nukreipti mūsų dėmesį nuo svarbesnių dalykų.
Nenoriu prarasti vilties, bet turiu rimtą pagrindą manyti, kad kitų metų biudžeto projektas išsklaidys visas kalbas apie gerovę visiems ir kuo greičiau. Prisiminkime, kad užpernai valstybės biudžetas buvo vadinamas socialiai orientuotu, o pernai – tai esą buvo unikalus biudžetas, turėjęs padėti įveikti socialinę nelygybę. Tačiau ar tikrai socialinio teisingumo padaugėjo?
Išgyvenome okupacijas, sovietmetį, beprotiško greičio transformacijas, išgyvensime ir LŽVS valdžią. Kad tik ji daugiau nepasikartotų..
Užsk. Nr. AN-025
