Valstybės kontrolė įvertino 2017 m. biudžeto projektą
Valstybės kontrolė, vykdydama nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, atliko 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir teikia Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties. Kartu teikiama ir šią išvadą pagrindžianti 2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių analizė.
Fiskalinės institucijos vertinimu, numatomas 2016 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas (0,7 proc. BVP) yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitą), todėl, rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis nenustatyta pagrįstai.
2017 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo analizė parodė, kad rengiant 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nebuvo užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis. Ši taisyklė reikalauja, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kasmet turi mažėti bent 0,1 proc. BVP. Vyriausybė 2016 m. numato 0,9 proc. BVP dydžio deficitą, o 2017 m. prognozuoja 1,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad 2017 m. deficitas ne tik nemažėja, palyginti su 2016 m., bet ir nukrypsta nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. BVP deficito).
Pasak fiskalinės institucijos ekspertų, vidutinio laikotarpio biudžeto sistema Lietuvoje veikia tik formaliai. Trimečiai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų planuojami rodikliai bei stabilumo programų vidutinio laikotarpio fiskaliniai rodikliai tėra indikatyvūs skaičiai, kurie tik aprašo, bet nenustato galimos trejų metų rodiklių raidos.
Fiskalinė institucija atkreipia dėmesį, kad biudžeto projekto lydimuosiuose dokumentuose informacija vis dar yra pateikiama neišsamiai, nestruktūrizuotai, nedraugiškai vartotojui ir yra nesuderinta tarpusavyje. Šį pastebėjimą ekspertai buvo išsakę ir 2015 metais. Finansinių rodiklių analizė taip pat rodo, kad Lietuvos valstybės biudžeto formavimo sistema neatitinka esminių į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto bruožų. Biudžeto projekto pateikimo forma orientuota tik į išlaidas ir nesusieja mokesčių mokėtojų pinigų su siekiamais tikslais ir rezultatais. Nesudaromos prielaidos visuomenei įsitraukti į biudžeto valdyseną, didesnėms paskatoms mokėti mokesčius ir planuojamu laikotarpiu reikalauti pasiekti ambicingesnių tikslų.
Šių metų spalį, pristatydama audito dėl 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitą, Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės veiklos prioritetai ar tikslai nėra siejami su atitinkamų metų finansiniais rodikliais, o biudžeto vykdymo ataskaitos neatspindi pasiektų veiklos rezultatų. Sprendžiant šią esminę problemą, su Vyriausybe ir Finansų ministerija jau yra sutarta iš esmės peržiūrėti biudžeto sąrangą ir susieti išlaidas su rezultatais. Šiems pokyčiams įgyvendinti Vyriausybė įsipareigojo 2017 m. II ketv. parengti ir priemonių planą.
