Valstybės kontrolė: valstybinių parkų ir rezervatų direkcijos turtą valdo nepakankamai efektyviai
Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar valstybinių parkų ir rezervatų direkcijos efektyviai naudoja pastatus, statinius, žemės sklypus, valstybinių parkų ir rezervatų teritorijų priežiūrai skirtą techniką. „Siekiant, kad pastatai ir statiniai, žemė ir technika būtų valdomi ir naudojami efektyviai, direkcijos turi disponuoti išsamia informacija apie valdomo ir naudojamo turto būklę, atlikti turto poreikio analizes ir šios informacijos pagrindu priimti sprendimus, susijusius su turto valdymu. Tačiau kol kas šie dalykai nėra visiškai užtikrinami“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai konstatavo, kad direkcijos nenaudoja apie 24 proc. visų pastatų ir patalpų savo funkcijoms vykdyti, nes dalis jų yra atokiose vietose, direkcijų reikmėms per dideli. Nenaudojamų pastatų ir patalpų būklė yra prasta ir nuolat blogėjanti, jų likutinė vertė mažėja ir ateityje gali reikėti daugiau lėšų jiems atnaujinti. Be to, dauguma nacionalinių parkų direkcijų neatlieka valdomų pastatų poreikio analizės, todėl nežino, koks yra pastatų poreikis pavestoms funkcijoms vykdyti. Lėšų poreikį pastatų išlaikymui direkcijos įpareigotos planuoti pagal praėjusiais metais skirtas ir panaudotas lėšas, todėl skiriamų lėšų nepakanka visų pastatų priežiūrai, išlaikymui ar rekonstrukcijai.
Direkcijos 2010–2014 m. dalį pastatų perdavė kitoms institucijoms, likvidavo ar rekonstravo, tačiau valstybiniuose parkuose ir rezervatuose nenaudojamų pastatų problema vis dar yra, nes direkcijos nepriėmė sprendimų dėl 43 nenaudojamų pastatų tolimesnio naudojimo, perdavimo ar likvidavimo ir nepripažino jų nereikalingais ar netinkamais (negalimais) naudoti, neparengė pastatų ar patalpų perdavimo dokumentų, todėl savivaldybės ir kitos valstybinės institucijos negali perimti direkcijoms nereikalingų ir nenaudojamų pastatų.
Audito metu nustatyta, kad trijų nacionalinių parkų direkcijų ar ankstesnių pastatų valdytojų sudarytose pastatų ar patalpų nuomos ar panaudos sutartyse nebuvo numatyti galiojimo terminai, pastatų atnaujinimo galimybės, nenumatytos sutarčių keitimo sąlygos. Sutartys neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, jos turėtų būti peržiūrėtos, bet jas pakeisti ar nutraukti galima tik abipusiu susitarimu arba teismo sprendimu. Šis procesas užtrunka ilgai, todėl direkcijos negali valdyti šių pastatų ar patalpų.
Pagal Žemės įstatymo reikalavimus žemės savininkai ar naudotojai turi įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones, o direkcijos pagal Saugomų teritorijų įstatymą, turėtų vykdyti teritorijų priežiūrą. Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad valstybinių parkų ir rezervatų direkcijos, naudodamos biudžeto lėšas, tvarko – t. y. šienauja, kerta medžius ir krūmus, renka šiukšles, tvarko pakrantes ir atlieka kitus darbus – apie 10 kartų didesniame žemės plote nei valdo, t. y. tvarko kitiems subjektams priklausančią žemę, neturėdamos žemės nuomos ar panaudos sutarčių ar kitų dokumentų.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba valstybinių parkų ir rezervatų priežiūrai centralizuotai nupirko ir perdavė direkcijoms 7 mln. Lt vertės techniką, tačiau kai kurios direkcijos, esant ribotam šios technikos poreikiui, ją naudoja neefektyviai.
Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms pateikė rekomendacijas, kurios turėtų padėti efektyviau naudoti valstybinių parkų ir rezervatų direkcijų turtą.
