Valstybinės reikšmės keliai šią žiemą prižiūrimi intensyviau
Permainingais orais ir sniego gausa pasižyminti šiųmetės žiemos pradžia valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias tarnybas verčia dirbti gerokai spartesniu tempu. Per dieną keliuose vidutiniškai dirba 121 žiemos kelių priežiūros mechanizmas. Tai beveik 4 kartus daugiau negu praėjusiais metais. Pernai tuo pat metu per dieną keliuose dirbdavo maždaug 33 priežiūros mechanizmai.
Didesnio eismo intensyvumo keliai – Vilniaus pietinis aplinkkelis, keliai Vilnius–Trakai, Vilnius–Maišiagala–Širvintos – šią žiemą prižiūrimi sustiprinta tvarka, o visą parą prižiūrimų svarbiausių Lietuvos kelių ilgis šiemet padidėjo 190 km. Tai reiškia, kad 24 val. per parą žiemos priežiūros mechanizmai dirba ne tik didžiausio eismo intensyvumo kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože Vilnius–Sitkūnai, tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“ (iš viso apie 360 km), bet ir likusioje kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje nuo Sitkūnų iki Klaipėdos.
Šiuo metu žiemos tarnyboje dirba 11 valstybės įmonių, 47 kelių tarnybos, 309 automobiliniai valytuvai-barstytuvai, 250 traktorių, 181 greideris ir 36 vikšrinės technikos mechanizmai, atliekantys kelių valymo darbus.
Nuo spalio 15 d. iki gruodžio 12 d. Lietuvos keliuose išbarstyta 33 tūkst. tonų druskos ir 23 tūkst. m 3 smėlio ir druskos mišinio. Per žiemą vidutiniškai išberiama apie 80 tūkst. tonų druskos.
Kodėl keliai nebarstomi skalda kaip Skandinavijoje?
Skandinavijos šalyse labai populiaru kelius barstyti skalda. Lietuvos kelininkai dažnai sulaukia klausimo – kodėl skalda nebarsto Lietuvos kelių? Pasak specialistų, tam yra kelios priežastys.
Viena jų – tai skirtingas Lietuvos ir Skandinavijos šalių klimatas. Skandinavijoje (išskyrus pietinius rajonus) klimatas pastovesnis. Viena kartą užšalus, šaltukas išsilaiko visą žiemą. Todėl vieną kartą kelius pabarsčius skalda, ji laikosi praktiškai visą žiemą, o atėjus pavasariui yra surenkama. Tuo metu Lietuvoje oro temperatūra žiemos sezono metu apie 100 kartų kerta 0 °C ribą. Būna ir -30 °C ir +5°C temperatūra. Dažnai sninga, būna šlapdriba, lijundra, kartais lyja. Todėl, jei Lietuvoje kelius barstytume skalda, per atlydį ji išplauktų, užkimštų nuotekų sistemas ir galimai patvindytų kelius.
Barstyti kelius skalda Lietuvai kainuotų žymiai brangiau negu smėliu ir druska. Skandinavijos šalyse gausu uolų. Sprogdindami uolienas, jie lengvai pasigamina kelių barstymui reikiamos skaldos, tuo tarpu Lietuva tokių galimybių neturi. Mūsų šalyje vyrauja apvalus žvyras, kuris, net ir suskaldytas, turi nugludintų šonų. O tai ratų sukibimo su kelio danga nepadidina.
