Vandens kelias nuvedė tarp dviejų žemynų

2013-tųjų metų rugpjūčio mėnesį Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje buvo džiaugsmingai pasitikta žinia iš Švietimo mainų paramos fondo apie Comenius daugiašalių partnerysčių projekto Waterholic: „Lašas vandens – lašas vilties“ finansavimą dvejiems metams. Deja, į pabaigą artėja antrieji projekto vykdymo metai.

2015 metų gegužės 5-9 dienomis įvyko penktasis ir paskutinis mobilumas Izmite – mieste, kuris yra šiaurės vakarų Turkijoje, apie 70 km į rytus nuo Stambulo, prie Marmuro jūros; Kodžaelio provincijos centre. Jame dalyvavo visos projekte numatytos šalių partnerių komandos: Rumunijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos ir Turkijos. Šiame susitikime Lietuvos komandai atstovavo 6 mokiniai ir 4 mokytojai iš Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos.

Pagal iš anksto numatytą penkių dienų programą projekto dalyviai iš tiesų nuveikė visą eilę veiklų, palikusių neišdildomų įspūdžių ir suteikusių neįkainojamos patirties.

Pirmąją dieną įsikūrę, gegužės šeštąją net 34 projekto dalyviai išvyko į Stambulo miestą, kadaise buvusį Bizantijos bei Osmanų imperijų sostine. Tai vienintelis miestas, besidriekiantis per du žemynus – Europą ir Aziją, kuriuos skiria Bosforo sąsiauris. Turkijos komandos moksleiviai svečiams supažindinti paruošė istorinių objektų informacinį paketą. Gausus būrys projekto dalyvių aplankė Sultono Ahmedo arba Mėlynąją mečetę, pastatytą tarp 1609 ir 1616 m. Osmanų imperijos sultono Ahmedo I. Šis pastatas sužavėjo mečetės viduje įspūdingai dekoruotais vitražais ir dekoracijomis iš daugiau nei 20 tūkst. rankų darbo keramikos plytelių.

Jau iš tolo žadą užtraukė iškilmingai stūksantis Sofijos soboras, buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika, vėliau − mečetė, o dabar – muziejus, garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Gerbdami tautos religinius įsitikinimus ir papročius visi projekto nariai, lankydamiesi pastate, dengė galvas ir kitas atviras kūno vietas.

Nuostabūs reginiai sekė vienas po kito, kai visas būrys apsilankė Topkapi rūmuose,  pastatytuose XV amžiuje. Daugiau nei keturis šimtus metų buvusi sultonų rezidencija Topkapi dabar yra vienas didžiausių pasaulyje muziejų. Jame šiuo metu eksponuojama nesuskaičiuojama galybė sultonams priklausiusių lobių.

Vienas aktualių projekto tematikai objektų – Bazilikos cisterna, VI a. pastatyta ir dar išsilaikiusi Konstantinopolio laikų vandens saugykla, iš kuriuos buvo tiekiamas vanduo imperatoriaus rūmams ir aplink juos stovėjusiems pastatams. Tai pribloškiantis statinys, turintis ikoniškas 336 prilaikančias kolonas.

Kiek atsipūsti nuo 30 laipsnių kaitros ir nuolatinio troškimo pamatyti kuo daugiau visiems padėjo nuostabi 1,5 valandos trukusi kelionė garlaiviu. Dalyviai turėjo galimybę paplaukioti Bosforo sąsiauriu ir apžiūrėti miesto siluetus, Europos tvirtovę, esančią ties siauriausia Bosforo sąsiaurio vieta, Genujos pilies griuvėsius, Azijos tvirtovę bei nuostabų kraštovaizdį.

Kiek pavargę, bet pilni nepakartojamų įspūdžių mokiniai ir mokytojai jau kitą dieną lankė Izmito, miesto, kuriame yra Turkijos komandos mokykla, apylinkes ir vietoves, su kuriomis šeimininkai nusprendė supažindinti projekto partnerius. Buvo aplankyta įspūdinga Yuvacik užtvanka Izmite, kuri yra didžiausia pasaulyje privačiai finansuojama vandens tiekimo šiaurės Turkijoje įmonė.

Gegužės 7-tosios popietę projekto dalyviai susirinko Turkijos partnerių mokykloje, kurioje buvo maloniai sutikti mokyklos bendruomenės narių. Po ekskursijos po mokyklą projekto dalyviai pristatė iš anksto paruoštus darbus, susijusius su vandens situacija šalyse už Europos Sąjungos ribų. Buvo pristatytas vienas projekte numatytų produktų – kalendorius-žodynas, kurį sudarė visų projekto šalių partnerių kalbomis pateikti žodžiai vandens tematika.

Susitikimo metu visi dalyviai pasidalijo gerąja patirtimi išsakydami mintis apie tai, ką patyrė, išgyveno, išmoko ar suprato projekto vykdymo laikotarpiu. Mokytojai ir mokiniai sunkiai rinko žodžius išsakyti emocijai, slypėjusiai tiek kiekvieno dalyvio viduje, tiek tvyrojusiai aplinkoje.

Šis šalių partnerių susitikimas ypatingas tuo, kad be veiklų, numatytų projekto vykdymo plane, dalyviai turėjo progą aptarti per dvejus metus patirtus įspūdžius, apibendrinti  veiklas, pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasidalinti jausmais, dar artimiau pažinti vieni kitus, palyginti ar kitaip reaguoti į dalykus, kuriuos patyrė pasinaudodami puikia Europos Sąjungos teikiama galimybe dalyvauti projektinėje veikloje.

Artėjant į pabaigą antriesiems projekto vykdymo metams dar laukia užbaigiamieji darbai, atskleisiantys ir pateiksiantys išsamią informaciją apie nuveiktus darbus ir visų šalių partnerių mokinių bei mokytojų sukurtus produktus.

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Sąjungos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.