Varėnoje pristatyta knyga apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską
Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija”. Kartu su autore atvyko literatūros kritikas Valentinas Sventickas, Senosios Varėnos bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis.
„Apie šį iškilų dvasininką parašyta daug knygų. Kur šios knygos vieta? Norintiems apie K. Vasiliausko asmenybę bei gyvenimą mąstyti, R. Sakalauskaitės parengta biografija bus parankinė, reikalinga”, – teigė V. Sventickas. Autorė rėmėsi jau žinomais šaltiniais ir rado naujų: kalbino žmones, lankė monsinjoro gyventas vietas, ieškojo informacijos archyvuose. Ši biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė. Nors autorė artimai pažinojo monsinjorą, jai pavyko sutramdyti savo jausmus ir pasakojimas apie K.Vasiliauską išėjo objektyvus, bet knygoje netrūksta tikro jausmo ir šviesos,. V. Sventickas sakė esąs dėkingas autorei už skaitymo malonumą ir už atminio įamžinimą.
Nauja knyga džiaugėsi klebonas Pranciškus Čivilis, sakė, kad ji yra dovana Varėnos kraštui, nes K. Vasiliauskas čia dirbo, yra artimas daugeliui krašto žmonių. P. Čiviliui būnant seminaristu prasidėjo pražintis su monsinjoru. „Jis – man uola, atspirtis, nuo kurios pradėjau kilti. Jo balsas dvasios spinduliavimas – dieviška sonata. Tikiu, jis buvo šviesos kelyje, nes mokėjo paprastuose dalykuose įžvelgti prasmę, vienu žodžiu sustiptinti. Jis pavyzdys, kaip neužsikrėsti neapykanta. Knyga padvelkė meile”, – pasakojo P. Čivilis.
Ramunė Sakalauskaitė sakė monsinjorą pažinojusi 10 metų, o knygą apie jį rašiusi 4 metus. „Atrodė, bus sunku kažką naują parašyti. Ieškojau žmonių, kurie jį dar pažįsta, dėliojau niekam nežinomus faktus, kurie kūrė bendrą ano laiko metų foną. Tai tarsi tam tikra Lietuvos istorija, atskleista per K. Vasiliausko gyvenimą”. Ramunė kalbino ir varėniškius. Į Varėną monsinjorą atlydėjo mama, knygoje yra skyrius „Varėnoje kantrybę bandė mama”. Autorei K. Vasiliauskas išliko kaip pozityvizmo pavyzdys. „Sužinojęs, kad vyks į tremtį, Kazimieras neskubėjo pasiimti daiktų, pusvalandį nuoširdžiai meldėsi, kad nieko neišduotų, o apie lagerį prisimindavo – čia aš sutikau geriausius draugus, sukalbėjau nuoširdžiausias maldas, perskaičiau įdomiausias knygas. Kai buvo gyvas, atrodė, kad buvo duotybė. Viskuo dalinosi su visais. Jo mažame butelyje pabuvojo ir intelektualai, ir prezidentai, ir studentai, ir benamiai. Net vagis, besibraunantis pro balkonėlį, buvo priimtas, pavaišintas arbata, apdovanotas pinigais” , – pasakojo R. Sakalauskaitė.
Atsiminimais apie monsinjorą dalijosi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Seimo narys Vidas Mikalauskas, žurnalistė Irena Ratkienė, mišiose K. Vasiliauskui patarnavęs varėniškis Adolfas Karpis.
