Vartotojai turi teisę žinoti pusgaminiuose esančios mėsos kilmę
Vasario 11 d. Europos Parlamentas balsuos dėl Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso grupės inicijuotos rezoliucijos „Perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ženklinimas“. Šios frakcijos nario Bronio Ropės teigimu, perdirbtų maisto produktų kilmės ženklinimo klausimas žaliųjų buvo iškeltas dar 2013 m., kilus skandalui dėl arklienos, kai ji gaminių sudėties etiketėse buvo įvardinta kaip jautiena. Nors šis skandalas jau beveik pasimiršo, problema liko neišspręsta, todėl Europos Parlamentas ragina Komisiją ruošti teisės aktus, reglamentuosiančius vieningą ir privalomą perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ženklinimą.
„90 proc. apklausoje dalyvavusių europiečių teigia norintys gauti pilną informaciją apie mėsos produktų kilmės vietą. Todėl ši rezoliucija yra būtina. Ji yra gyvas priminimas Komisijai, jog šioji privalo nedelsdama ruošti teisės aktus, reaguodama į Europos Parlamento ir visuomenės apklausų metu išreikštą nuomonę. Iki šiol buvo delsiama priimti svarbius sprendimus, todėl Parlamentas pareiškia, jog neveiklumas negali būti pateisinamas“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Pasak B. Ropės, ženklinimas suteiks vartotojams galimybę patiems spręsti, kokios kilmės produktų jie pageidauja. „Įsigaliojus tokiam reglamentui, gamintojai, teigiantys, jog prekiauja lietuviška dešra, privalės gaminio etiketėje aiškiai nurodyti sudėtyje esančios mėsos kilmės šalį. Tokiu būdu bus užtikrinta vartotojo teisė žinoti visą informaciją apie perkamo produkto kilmę. Vartotojai galės sąmoningai pasirinkti produktus, kurių kilme jie labiau pasitiki“, – reglamento svarstymą Europos Parlamente komentavo B. Ropė.
Rezoliucijos oponentai teigia, kad toks žymėjimas pakels produkcijos kainas. Vis dėlto atlikti kai kurių produktų tyrimai Prancūzijoje rodo, kad dėl papildomo ženklinimo įvedimo produktų galutinės kainos gali pakilti vos kelis euro centus. Toks informatyvus gaminių ženklinimas beveik neturėtų reikšmingos įtakos gaminio kainai.
„Manau, visi sutinka, kad mėsos ir mėsos gaminių kilmės šalies arba vietos nurodymas savaime nepadės išvengti sukčiavimo atvejų. Todėl visiškai pritariu nuomonei, kad Komisija privalo toliau tirti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės nurodymo praktiką ir apie tyrimų rezultatus informuoti visuomenę. Būtent šie du komponentai – privalomas mėsos kilmės ženklinimas ir jo kontrolė – būtų puikus žingsnis skaidrumo link“, – teigia Bronis Ropė.
Bronis Ropė pridūrė, kad jei rezoliucija bus priimta ir Europos Komisija imsis rengti teisės aktus, jie padėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą produkcija ir paskatintų visuomenę ieškoti informacijos bei spręsti apie produktus ne pagal pakuotės grožį, o pasidomėti jų turiniu. Šis ženklinimas tapo dar aktualesnis, kai Europos Parlamentas leido atskiroms šalims narėms drausti arba leisti auginti GMO.
